gegužį gavome 30 € Jūsų paramos
ŽVILGSNIS Į TAI, KAS ŠALIES ŽINIASKLAIDOJE DAŽNIAUSIAI LIEKA ŠEŠĖLYJE!
Naujienų paieška:    

Naujienos

KAIP TAMPAMA LYDERE

2016-03-30

Inga Ruginienė jau apie pusantrų metų veikia kaip Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LMPF) pirmininkė, 2014 m. spalį įvykusiame suvažiavime pakeitusi ilgametį vadovą Petrą Algirdą Rauką.

Sveikatos apsaugos specialistė, visuomenės sveikatos magistrė (be kita ko, augusi žinomos profsąjungininkės šeimoje), "pasidavė" miškininkų šakos pirmininko įkalbama ateiti „pabandyti“ darbuotis į LMPF. Jai tapus pirmininko pavaduotoja tuoj pat buvo „paklotas ant stalo“ siūlymas pradėti rengti projektą su norvegais. Jis buvo sėkmingai parengtas, įvykdytas (pasirašyta šakinė kolektyvinė) bei jį finansavusių norvegų pripažintas vienu iš geriausių.

Dabar I. Ruginienė – pirmininkė su profsąjungų veiklos patirtimi. Prisipažįsta turinti pakankamai darbo bei rūpesčių, įskaitant ir vis dar tebegresiančią urėdijų „sustambinimo“ reformą. O ir šiaip - „planų yra... Kasdien kyla idėjų“, - sako kalbėdamasi su PN  I.Ruginienė.


KRIKŠTAS

Jau dalyvaudama rengiant projektą ir veikdama pirmininko pavaduotojos teisėmis, Inga ne tik kad neblogai susipažino su miškininkų darbo ir jų profsąjungų veiklos specifika, bet ir įgijo antrą specialybę – ji dar įgijo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos miškininkystės bakalaurės diplomą. Taigi jos patirtis naujojoje erdvėje skaičiuotina ne pusantrų, o pasak jos, jau visus ketverius metus.

Tik išrinkta pirmininke ir nespėjusi kaip reikianti susivokti jai naujoje šakos vadovės situacijoje , Inga iškart pateko į problemų sūkurį. „Iškart po rinkimų, tik praėjo Naujieji, driokstelėjo ir visos tos kalbos apie miškų valdymo reformą. Blogiausia, kad esą viskas jau nuspręsta.“ Mat, Generalinį urėdą Benjaminą Sakalauską pakeitusiam naujajam vadovui Rimantui Prūsaičiui pritariant užsimota "sustambinti" urėdijas, kurių Lietuvoje buvo ir kol kas tebėra ( kodėl "kol kas" - kiek žemiau) – 43.

„Miškininkai panikuoja...Ką daryti?“ - pasakoja pirmininkė. Prasidėję begaliniai važinėjimai pas žmones, šakos valdybos posėdžiai, vykę net ir šeštadieniais, ir vėlai vakare... Pirmą kartą Miškininkų federacijos istorijoje ir, suprantama, pirmą kartą jaunai pirmininkei teko organizuoti protesto mitingą.

Kaip žinoma, 2015 m. gegužės 14 d. prie LR Seimo įvykęs bendras urėdijų ir profsąjungų atstovų mitingas buvo gausus, - jis pavyko ir laimėjo. Protestuotojai jau mitingo metu gavo žinią, jog Seimo nariai 103 balsais „už“ atmetė Prezidentės veto ir paliko galioti miškininkams palankią įstatymo redakciją. 

Toks buvo naujosios pirmininkės krikštas.


PROBLEMA „NIEKUR NEDINGO“

O kai dėl problemos, tai, deja, ir beveik metams praėjus ji, pasak I.Ruginienės, „niekur nedingo“. Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) jos generaliniam sekretoriui Angelui Gurria lankantis Lietuvoje, jis išsakė nuomonę, kad „Lietuvai nereikią 43 urėdijų“. O šalies žiniasklaida praneša, kad per metus dvejus vėl bus grįžta prie šios reformos.

„Kaip toliau veiks profsąjunga?“, - klausiame pirmininkės. „Ką galime tą darome: mūsų dispozicijoje problemos viešinimas, aiškinimas“. Dar prieš atvykstant, A.Gurria, iš Ūkio ministerijos sužinojusi, kad EBPO vadovui įteigiama nuomonė, jog reikia kurti vieną miškų valdymo įmonę, MPF išsiuntė jam raštą, dėstydami profesinės sąjungos argumentus, tarp kurių – ir darbo vietų išsaugojimas.

„O gal ekonomikos kriterijais vertinant iš tikrųjų tų urėdijų per daug?“ - provokuojame pirmininkę.- „O kas atliko objektyvų tyrimą,, kad reikia ne 43 urėdijų? O gal jų Lietuvai reikia, tarkime, 80? - atkerta Inga. - Kad žinotum, kiek jų reikia, kaip minimum būtina pradėti nuo analizės. Yra įvairūs regionai, įvairios situacijos...“

„ Ir iš viso, ar ar kas iš tikrųjų žino, ką reikia daryti, kad mūsų miškui būtų geriau? - karščiuojasi pirmininkė. - Daugiau besirūpinančių, ne mūsų miškais, o kaip lengviau, pigiau nupirkti medieną. Lietuvos miško mediena kaip tik dabar yra pribrendusi, geros kokybės, tad nežinia kodėl mūsiškiai reikalauja, kad ji būtų parduodama 20 proc. pigiau.“

Inga kalba jaudindamasi - kaip miško patriotė. O kaip profsąjunginkė dar prideda: „Lengviausias būdas išvengti nuostolių – atleisti žmones. Niekad negirdėjau, kad vykdant reformas laimėtų žmonės!“


SANTYKIAI SU GENERALINE URĖDIJA

2014 m. pabaigoje generalinio miškų urėdo poste B.Sakalauską pakeitus R.Prūsaičiui sanykiai su respublikine administracija, pasak pirmininkės, liko ir toliau normalūs. Susitinkama, bendraujama,- žodžiu, socialinis dialogas vyksta. Tiesa, valdant B. Sakalauskui Generalinės miškų urėdijos ir LMPF pozicija sutapdavo dažniau: buvęs vadovas pasisakydavo už darbo vietų išsaugojimą.

Miškų valdymo reformos klausimu su su dabartine Generaline urėdija „jau vieningos pozicijos nėra“, apgailestauja I.Ruginienė. Pasikeitus urėdijos vadovams ginčytinų reformų klausimu mažiau viešumo ir viešinimo, todėl pirmininkė mano, kad šią spragą (žinoma, pagal nepalyginamai kuklesnes savo galimybes) turi stengtis užpildyti LMPF. Ir dabar nemaža profsąjungos publikacijų skelbiama leidinyje „Mūsų girios“.

Gerai, kad yra ir veikia 2013 m. spalį su Generaline urėdija pasirašyta šakinė kolektyvinė sutartis, šalia kitų jos punktų, sauganti ir darbo vietas. "Labai svarbu, kad šios kolektyvinės sutarties punktai yra perkelti ir į urėdijų kolektyvines sutartis", - pabrėžia pirmininkė.


IŠSAUGOTA NARYSTĖ IR 37 ORGANIZACIJŲ SKAIČIUS

Ne paslaptis, kad vykstant objektyviems procesams (pradedant migracija, įmonių bankrotams, restruktūrizacijoms, darbuotojų "virsmui" pensininkais), visos šalies mastu profsąjungos narių mažėja. Tačiau I.Rugininė sako, kad kad 37-iose federacijai priklausančiose profsąjungose narių skaičius išliko iš esmės toks pat. Išėjusius į pensiją ir kitaip "nubyrėjusius" narius pakeitė nauji, kurių - ypač po 2015 m. gegužės mitingo - įstojo bene 70. Jie kaip tik kompensavo išėjusią iš LMPF Zigmo Jančausko vadovaujamų baldininkų organizaciją.

Žodžiu, buvęs 37 federacijai priklausiusių organizacijų skaičius išsaugotas.

Ką realiai veikia urėdijų profsąjungų pirmininkai, kokios jų funkcijos? Kokio išsilavinimo, kokių pareigybių atstovai jais tampa?“ - klausiame. „Mano supratimu, urėdijos profsąjungos vadovas – tai tarsi ryšininkas tarp miške dirbančio žmogaus ir administracijos... O profsąjungos pirmininkais renkami įvairių statusų urėdijų darbuotojai – nuo darbininko iki vyr. miškininko. Į pirmininkų rinkimų procesą stengiuosi nesikišti, ir man patinka toks „platus spektras“, - gauni įvairių lygmenų informacijos,“- aiškina pašnekovė.

Buvęs pirmininkas P.A.Rauka darbavosi ne kabinete, o dažniau - "ant ratų".To paties bendravimo stiliaus laikosi ir I.Ruginienė. Ji daugiau darbo valandų praleidžia prie automobilio vairo, lankydama urėdijų profsąjungas. Beje, ne tik profsąjungų pirmininkus lanko. "Tai būtų didelė klaida, jei atvažiavus į urėdijas, aplenkčiau jos administracijas, urėdus", - pabrėžia pašnekovė.

*

Miškininkui miškas – ne tik darbo vieta, o ir gyvenimo būdas. I.Ruginienė prisipažįsta, kad po ketverių metų veiklos profesinėje sąjungoje „visiškai kitaip žvelgia į mišką“. Ir prisipažįsta jaučianti, kad ir miškininkai į ją žvelgia jau kaip į savą, vis dažniau patys pakviečia atvykti į tą ar kitą urėdiją.

Kalbėjosi J.S.



 



Komentarai (1)
Vardas: El. paštas:
atgal


AutomobiliuDALYS24.lt

Sprendimas: PromoLink