gegužį gavome 30 € Jūsų paramos
ŽVILGSNIS Į TAI, KAS ŠALIES ŽINIASKLAIDOJE DAŽNIAUSIAI LIEKA ŠEŠĖLYJE!
Naujienų paieška:    

Naujienos

DARBO KODEKSUI PRIIMTI LIKO PASKUTINĖ STADIJA

2016-05-06

Gegužės 6 d. dalyvaujant 58 Seimo nariams po svarstymo pritarta naujajam Darbo kodekso projektui. Iš jų 45 balsavo už naują DK redakciją, prieš – 2, susilaikė 11 parlamentarų. Prie viso kodekso nuostatų svarstymo Seimas dar kartą grįš įstatymo priėmimo metu. Tai planuojama padaryti iki šios Seimo sesijos pabaigos. Tokiu atevju DK įsigaliotų nuo 2017 m. sausio 1 d.

Prieš tai Seimo nariai svarstė IV dalį „Darbo ginčai“. Pritarta nuostatai, kad darbo ginčai būtų skirstomi į darbo ginčus dėl teisės (individualūs darbo ginčai dėl teisės ir kolektyviniai darbo ginčai dėl teisės) ir kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų. Pritarta nuostatai, kad Darbdavio lygmens streikui skelbti turėtų būti gautas ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimas.

Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, stebėdama „ne visada sveiku protu suvokiamus politikų sprendimus“ paskelbė akciją „Išrink labiausiai darbuotojams „nusipelniusį“ Seimo narį“. Trijų nominacijų nugalėtojus planuojama apdovanoti birželio 16 dienos profesinių sąjungų mitinge.

Darbo ginčai dėl teisės

Darbo ginčus dėl teisės nagrinėtų darbo ginčų komisija arba teismas. Darbo ginčai dėl teisės galėtų būti nagrinėjami komerciniame arbitraže, jeigu dėl tokio nagrinėjimo sutartų darbo ginčo šalys po kilusio ginčo.

Darbo ginčų komisijos būtų nuolatinės ir veiktų prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių.

Kaip numatyta projekte, jeigu darbuotojas kreiptųsi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalėtų įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. Atleidimo iš darbo bylose ir bylose dėl neteisėto atsisakymo priimti į darbą, atleidimo iš darbo arba atsisakymo priimti į darbą teisėtumą privalėtų įrodyti darbdavys.

Jeigu darbuotojas būtų nušalintas nuo darbo, kai nėra teisėto pagrindo, darbo ginčus nagrinėjantis organas turėtų priimti sprendimą grąžinti darbuotoją į darbą ir priteisti jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir patirtą žalą.

Jeigu darbuotojas būtų atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas turėtų priimti sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisti jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Jeigu darbuotojas į pirmesnį darbą negalėtų būti grąžintas, be minėtų sprendimų jam taip pat būtų priteisiama kompensacija, kurios dydis būtų lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus 2 darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip 6 darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

Už darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą darbdaviui darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija galėtų skirti iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda būtų priteisiama darbuotojo naudai.

Streikų reglamentavimas

Kodekso projekte numatyta, kad profesinės sąjungos ar jų organizacijos turėtų teisę organizuoti streiką trimis atvejais: kai ginčo komisija konstatuoja neišspręstą kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų ar viena iš šalių pasitraukia iš derybų, ar darbdavys (darbdavių organizacija) nepaskiria narių į ginčo komisiją per išankstinį kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų nagrinėjimą; kai tarpininkas priima sprendimą konstatuoti neišspręstą ar iš dalies išspręstą kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų; kai darbdavys ar jų organizacija nevykdo darbo arbitražo sprendimo.

Streikas galėtų būti įspėjamasis, kuris trunka ne ilgiau kaip dvi valandas, arba tikrasis. Darbdavio lygmens streikui skelbti turėtų būti gautas ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimas. Šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) lygmens streikui skelbti turėtų būti priimamas atstovaujančio organo sprendimas.

Apie būsimo įspėjamojo streiko pradžią darbdavys ar darbdavių organizacija ir atskiri jos nariai – darbdaviai turėtų būti įspėti raštu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas, o prieš tikrojo streiko pradžią – ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas nusiunčiant jiems profesinės sąjungos ar jų organizacijos sprendimą skelbti streiką.

Darbdavių įmonėse ir šakose, kurios teikia neatidėliotinas (gyvybines) paslaugas visuomenei, tikrojo ir įspėjamojo streiko metu turi būti užtikrintas minimalus šių paslaugų teikimas visuomenei, pavyzdžiui, kai teikiamos sveikatos priežiūros, elektros energijos, vandens ir šilumos, dujų tiekimo paslaugos ir kt. Pagal svarstomą projektą būtų draudžiama skelbti streiką greitosios medicinos pagalbos tarnybų darbuotojams ir kitiems darbuotojams, kuriems teisę streikuoti riboja įstatymai.

Streike dalyvaujantiems darbuotojams nebūtų mokamas darbo užmokestis ir jie būtų atleidžiami nuo įsipareigojimų atlikti savo darbo funkcijas. Darbuotojai, dalyvavę žinomai neteisėtame streike, galėtų būti traukiami atsakomybėn.

Nuotr. iš 2015 m. rugsėjo 10 d. profesinių sąjungų mitingo.

Ankstesni Seimo posėdžiai, kur svarstytas DK projektas:

Gegužės 5 d.

Gegužės 3 d.

Balandžio 21

Balandžio 19 d.

Balandžio 14 d.

Balandžio 12 d.


Parengta agal LR Seimo pranešimus

PN inf.

 



Komentarai (3)
Vardas: El. paštas:
atgal


AutomobiliuDALYS24.lt

Sprendimas: PromoLink