gegužį gavome 30 € Jūsų paramos
ŽVILGSNIS Į TAI, KAS ŠALIES ŽINIASKLAIDOJE DAŽNIAUSIAI LIEKA ŠEŠĖLYJE!
Naujienų paieška:    

Naujienos

„KOMFORTAS DARBO SANTYKIUOSE BAIGĖSI” (APŽVALGA)

2016-09-18

Komentuodami profesines sąjungas nuvylusį Seimo nutarimą atmesti Prezidentės veto, kai kurie profsąjungų atstovai daro išvadą, kad šis triuškinamas pralaimėjimas turėtų paskatinti profesines sąjungas keistis.

Komfortas darbo santykiuose baigėsi, dabar jį teks išsikovoti patiems!“- komentuoja kauniškė profesinė sąjunga „Sandrauga“, o Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) cinišką valdančiųjų elgesį vertin kaip rimtą iššūkį profesinėms sąjungoms, kuris galėtų motyvuoti jų atsinaujinimo poreikį.


Rugsėjo 14 d. Seimui nusprendus nepritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl naujojo Darbo kodekso projekto profesines sąjungas, ilgai įvairiomis priemonėmis siekusias, kad liberalizuotas „vergiškas“ Darbo kodeksas nebūtų įteisintas, apėmė ne vien nusivylimo nuotaikos, - mąstoma, kaip derėtų veikti ateityje.

Kol kas oficialių komentarų dėl triuškinamo pralaimėjimo nepaskelbė nei didžiausias susivienijimas Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK), nei LPS „Solidarumas”. Tačiau kai kurios po patirto smūgio atsitokėjusios darbuotojų atstovės ir paskiri profsąjungininkai viešojoje erdvėje jau pradėjo skelbti atitinkamus vertinimus.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko (LŠDPS) Andriaus Navicko teigimu, tai didžiulis iššūkis šalies profesinėms sąjungoms, pareikalausiantis ne tik didelių pastangų, susitelkimo, bet ir atsinaujinimo.

„Tai, kad turime tokį Darbo kodeksą, iš esmės yra ir mūsų, profesinių sąjungų, darbo rezultatas. Tačiau turime visas sąlygas pagerinti darbuotojų socialines garantijas per kolektyvines derybas ir sutartis. Tam, žinoma, reikės profsąjungų vienybės, - ne deklaruojamos, o realios, - taip pat žmogiškųjų ir finansinių išteklių sutelkimo“, - komentuoja LŠDPS pirmininkas.

Kadangi naujasis Darbo kodeksas įneša nemažai pakeitimų į darbuotojų atstovavimo sritį, A. Navicko teigimu, profesinės sąjungos bus priverstos keistis.

„Turime pripažinti, kad profsąjungų atsinaujinimas, tam tikrų reformų poreikio jose atsiradimas būtų sveikintinas“, - sako LŠDPS pirmininkas.

Panašias išvadas po profsąjungų pralaimėjimo daro ir kauniškė profesinė sąjunga „Sandrauga“. Pastebint, kad „visų pirma laukia neramus pereinamasis laikotarpis, užversiantis teismus nukentėjusių žmonių bylomis, siekiant prisikasti iki Europos žmogaus teisių teismo“, šios organizacijos tinklalapyje pabrėžiama, jog vienintelis kelias darbuotojams – burtis į profesines sąjungas ir – kovoti.

„8 darbo dienos valandos, apmokamos atostogos ir pan. nenukrito iš dangaus, o buvo iškovotos kaip tik profesinių sąjungų pastangomis. Tad drastiškas dirbančiųjų teisių sumažinimas palieka vienintelį logišką kelią jų atstatymui, tai – organizuojantis, buriantis į profesines sąjungas ir kartu reikalaujant iš darbdavių darbo sąlygų gerinimo, kurių neužtikrina įstatymai. Komfortas darbo santykiuose baigėsi, dabar jį teks išsikovoti patiems!“- ne be sarkazmo pabrėžia „Sandrauga“.

Kad pralaimėjimas – logiškas rezultatas, kurio ir turėjo susilaukti mūsiškė „veršių tauta“ (žinomo veikėjo Romualdo Sikorskio posakis) rašo daugelis anonominių ir neanoniminių komentatorių šalies tinklalapiuose. Dekabristu pasirašinėjantis profsąjungininkas-PN publikacijų komentatorius dėsto tokias mintis:

Vadai nieko nepadarys, kai už nugaros neturi tų dėl kurių reikia daryti. T.y. kai iš visų dirbančiųjų tik ketvirtadalis yra profsąjungų nariai. Ką čia lyginti su Europos šalimis, kur kai kuriose profsąjungiečių yra 60 proc.. Kalti esame patys, tautos vergiškas mentalitetas, "mažo žmogaus" sindromas. Akivaizdus pavyzdys, kurį matome - prie Vyriausybės ir Seimo vykstančių mitingų metu žiopsančių per langus ir besišaipančių gatvėje daugiau negu mitingo dalyvių. Mitingo, kur didžąją masę sudaro atvykę iš rajonų, pradedant nuo pajūrio ir Žemaitijos. Mitingo, kurio metu galėtų vien iš Vilniaus susirinkti nesuskaičiuojama jūra žmonių nepaisant jokio valdžiažmogių leidžiamo žmonių skaičiaus. Net norintys dirbti vadai nieko nepadarys. Todėl ir atsranda tokių, mano nuomone, į savo postus įsiskibusių pseudolyderių, imituojančių darbą...“

Birželio 22 d. Vinco Kudirkos aikštėje išskleidę protesto palapines ir iki liepos 4 d. ją okupavę jaunieji socialinio judėjimo „Gyvenimas per brangus” (GPB) dalyviai rugsėjo 15 d. paskelbtame pareiškime, sarkastiškai konstatuoja, jog turėtos darbuotojų teisės dabar atsidūrė už įstatymo ribų, o darbdaviams dabar jau nereikės pažeidinėti įstatymų.

„Naujas DK atspindi mūsų teises darbovietėje, t.y., jų neturėjimą, - ironizuoja GPB.- Nebereikės įsivaizduoti, kad darbo vietoje mus saugo įstatymai ir stebėtis, kai jie yra pažeidžiami. Nuo šiol darbdaviai nepažeidinės jokių įstatymų nemokėdami kompensacijų, viršvalandžių, neturės versti “savo noru” išeiti iš darbo, nes galės tiesiog išmesti savo iniciatyva”.

Pareiškimo autoriai linkę į pesimistines prognozes: esą jau nėra prasmės būti „pilietišku jaunimu“, besipriešinančiu blogiems įstatymams, nes, jų nuomone, ir po ateinančių rinkimų į Seimą, „rinkimų spektakliui pasibaigus“, išliksianti tokia pat neoliberali politika. GPB atstovai pasiaiškina, kodėl po, atrodytų, sėkmingos Vinco Kudirkos aikštės akcijos (buvo sulaukta D.Grybauskaitės veto) tolesnėse profsąjungų akcijose jie nedalyvavo.

„Dar #gyvenimasperbrangus okupacijų metu vasarą supratom, kad protestai prieš naują DK toli nenuves. Apeliavimas į valdžios institucijas, buvimas “pilietišku jaunimu”, besipriešinančiu blogiems įstatymams, ir organizavimasis dėl “geresnio” išnaudojimo kodekso nepakeis mūsų darbo sąlygų ir gyvenimų. Dėl šios priežasties mes neprisijungėm prie paskutinio profsąjungų protesto – politikų gėdinimas, demokratinis savo nuomonės išreiškimas, dalyvavimas trišalėje taryboje įsivaizduojant kad tai yra lygių diskusija nieko nepakeitė. Kodėl tuomet gaišti tam laiką?

Vis dėlto socialinis judėjimas GPB nesirengia nuleisti rankų. „Problema išlieka ta pati – kaip organizuotis prieš išnaudojimą ir kovoti už savo teises darbe, viešoje erdvėje. Kaip kurti solidarumą tarp žmonių, kai mes esam spaudžiami vis labiau konkuruoti tam, kad išgyventume. -#Gyvenimasperbrangus tęs veiklą ir organizuosis kaip solidarumo tinklas. Kolektyviai sieksime apginti savo teises, kurios yra pažeidinėjamos vardan didesnio pelno, našumo, vadybininkų ambicijų. Jeigu jums neišmoka algos, nemoka už viršvalandžius, verčia išeit “savo noru” ar kelia buto nuomą – kreipkitės gyvenimasperbrangus@gmail.com arba tel. +37062188251”.

Šaltiniai: PN inf.: lsdps.lt; sandrauga.lt; gyvenimasperbrangus.lt



Komentarai (5)
Vardas: El. paštas:
atgal


AutomobiliuDALYS24.lt

Sprendimas: PromoLink