gegužį gavome 30 € Jūsų paramos
ŽVILGSNIS Į TAI, KAS ŠALIES ŽINIASKLAIDOJE DAŽNIAUSIAI LIEKA ŠEŠĖLYJE!
Naujienų paieška:    

Naujienos

SUNKUMAI PROFSĄJUNGŲ VEIKLOJE – TAI NORMALU

2016-11-22

SUNKUMAI PROFSĄJUNGŲ VEIKLOJE – TAI NORMALU

„Profsąjungų naujienų” pokalbis su LMPF pirmininke Inga Ruginiene


Miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų sąjungų federacijos (LMPF) pirmininkė Inga Ruginienė mano, kad šiuo metu visoms profesinėms sąjungoms aktualiausia yra profesinių sąjungų narystė. Tai pirmininkei "bene vienas iš sudėtingiausių klausimų".

Kartu LMPF komandai teberūpi grėsmės darbo vietoms dėl urėdijų optimizavimo projektų, darbuotojams palankių kolektyvinių sutarčių išsaugojimas, į kurias biurokratai „iš aukščiau“ taip pat linkę kėsintis.

Lmpf.lt nuotraukoje: LMPF suvažiavime. 2014 m. spalis


PROFSĄJUNGŲ NAUJIENOS. Turbūt jau gerokai įsivažiavo Miškininkų profsąjungų rudeniniai darbai? Kas šiuo metu Jums kaip LMPF pirmininkei labiausiai rūpi?


INGA RUGINIENĖ. Didžiausias iššūkis bei prioritetas - tai narystė.

Šiuo metu aktyviai dirbame baldų sektoriuje (akcinėje bendrovėje “Šilutės baldai“- red.), kur narystės procentas gana kuklus.

Iš pradžių pamanėme, kad bendrovės žmonės nemato profsąjungos veiklos, kad ji neaktyvi... Todėl inicijuodami BOA (Baltic Organising Academy - Baltijos organizavimo akademija) projektą , įgalinantį aktyviau vykdyti profsąjungų veiklą, tikėjomės pakelti ir profsąjungų autoritetą darbuotojų akyse.

Deja, su žmonėmis čia susikalbėti sunku, - jie apskritai labai nusivylę gyvenimu... Kalbiesi su darbuotoju, matai, jog žmogui šia proga nesunku būtų padėti, bet jis atsako, kad jam esą pagalbos nereikia, "man tas neįdomu".

O juk per BOA projektą gana daug teigiamų pokyčių pavyko įmonėje įgyvendinti. Atsižvelgiant į specialiai atliktos darbuotojų apklausos duomenis, buvo pradėtos spręsti kai kurios su darbo sąlygomis susijusios problemos (pvz., ventiliacijos nesklandumai). Darbuotojai gavo ir papildomų patogumų (naktinės pamainos pavežėjimas iš namų ar kavos aparatai darbo vietoje).

Net mūsų kolegos užsieniečiai, kurie finansavo projektą BOA (beje, pakankamai griežti bei kartais net priekabūs), pripažino, kad tikrai daug padarėme. Vertindami kukloką narystės rezultatą bičiuliai daro tą pačią išvadą, kaip ir mes: ko gero, šios bendrovės žmonių mentalitetas profsąjungoms dar nėra pribrendęs...


PN. Jūsų šaka - viena iš 27 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) narių, o Jūs - LPSK valdybos ir tarybos narė... Kaip iš šio taško žvelgiant atrodo rūpimos prolemos?


IR. Gal net esu toks nepopuliarus žmogus konfederacijoje, bandydama per valdybos posėdžius nuolat priminti kolegoms, kad pirmiausia turėtų rūpėti narystė. Deja, tai kažkodėl vis atsiduria tarsi antrame plane.

Juk ir konfederacijoje narių kasmet faktiškai mažėja, nepaisant to, kad kai kurios šakinės profsąjungos ataskaitose tuos skaičius į vieną ar kitą pusę akivaizdžiai "pakoreguoja."

Narių mažėjimas - bendra visų profesinių sąjungų bėda. Net mūsų kolegos skandinavai tai pripažįsta.

Tik tai neturėtų mūsų paguosti. Reikia veikti. Bent jau mūsų federacijoje - nors ir tame pačiame baldų sktoriuje, kuriame dirba iki 20 tūkstančių žmonių - rezervų yra. O per visą federaciją - 37 organizacijas - tikrai galėtų susidaryti iki 10 tūkstančių galimų narių! Čia tai būtų šaka!


PN. Taigi baldų sektoriuje sekasi sunkokai. O kas toliau?


IR. Galbūt į BOA projekto objektus įtrauksime ir urėdijas.

Tačiau pirmiausia dėsime visas pastangas, kad bent išlaikytume turimą narių skaičių. Tiesiausias kelias - siekti išsaugoti darbo vietas, padėti administracijai gerinti jų kokybę, darbo sąlygas. Darbo vietų kokybę, tam tikras socialines "privilegijas" darbuotojams bei sąlygas normalesnei profsąjungų veiklai kol kas pavyksta užtikrinti per kolektyvines sutartis.


PN. Kodėl sakote "kol kas"?


IR. Kadangi mūsų sutartys, kaip minėjau, neblogos, darbuotojams palankios, tai jau turėjom problemų, kai urėdijas pasiekė Generalinės urėdijos, o paskui ir Aplinkos apsaugos ministerijos auditas. Uolūs revizoriai "užsikabino" už urėdų pasirašytų su profsąjunga sutarčių - net prie elementarių iki šiol įprastų dalykų. Auditoriams pasirodė, kad kolektyvinėse sutartyse įteisinamas "valstybės turto švaistymas", buvo pradėta reikalauti, kad urėdijų vadovai inicijuotų kolektyvinių sutarčių pakeitimus.


PN. Ir kas konkrečiai auditoriams užkliuvo?


IR. Na, pavyzdžiui, kolektyvinėse sutartyse suderėta, kad profsąjungos vadovas, vykdamas dalyvauti Miškininkų federacijos tarybos posėdyje, turi teisę pasinaudoti urėdijos transportu. Ką čia, transportas! Vos nepradėta svarstyti, ar pirmininkas (kuris dažniausiai kartu yra ir urėdijos tarnautojas) turi teisę naudoti tarnybinį stalą profsąjungos dokumentams padėti...


PN. Kaip suprantam, didžiausia grėsmė darbo vietoms - urėdijų optimizavimo vajus. Kaip žinome, šiam projektui miškininkai ilgai ir sėkmingai priešinosi. Bet pastaruoju metu Jūsų federacija iš dalies jau sutiko, kad tai neišvengiama, ir dalyvauja Generalinėje urėdijoje sudarytoje optimizavimo komisijoje. O aplinkos apsaugos ministras žiniasklaidai tvirtino, kad mažiausiai penkios urėdijos tikrai nuostolingos.


IR. Bent jau manęs kol kas tikrai niekas neįtikino, kad urėdijos bankrutuoja. Laukiame sausio mėnesio rezultatų, yra daug tikimybės, kad visos ar beveik visos metus baigs "su pliusu". Tačiau tęsti diskusijų dėl urėdijų dabar nematome prasmės, - reikia laukti, kokia bus naujosios valdžios politika šiuo reikalu. Tikimės, kad "valstiečiai" vykdys pažadus ir šią problemą spręs labiau atsižvelgdami į žmogų, į darbo vietų išsaugojimą.

Tarp kitko, į dabartinį Seimą su "valstiečiais" pateko ir du mūsiškiai - du miškininkai...


PN. Palieskime intymesnę temą. Praėjusį spalį sukako dveji metai, kai buvote išrinkta LMPF pirmininke. Ar nenuvilia ši jau vis dėlto nemaža "pirmininkavimo" patirtis? Kokias išvadas iš jos darote?


IR. Darbas tikrai nelengvas. Jau šitą pamoką tai tikrai išmokau. Kaip driokstelėjo nuo pirmo kadencijos mėnesio, tai iki šiol ir tęsiasi...

Kai dirbi specialistu (iš pradžių, kaip žinote, buvau pirmininko pavaduotoja), tai dažnai nė nepastebi, kad tavo vadovas tarsi buferis tave dengia. O kai pats tampi pirmuoju asmeniu, tai pats turi sugerti visus stresus, kad savo darbuotojams spinduliuotum tik tai, kas juos motyvuotų.


PN. Entuziazmą atšaldė narystės problemos?


IR. Entuziamo niekas neatšaldė, aš jo dar turiu.

Man iš tiesų labai pasisekė, kad šiame sektoriuje pradėjau dirbt. Neseniai įvyko tarybos posėdis, labai kruopščiai rengiausi, kas be ko, ir jaudinausi... Tarybos nariai, urėdijų profsąjungų pirmininkai mane labai palaikė. Tai iš to, iš prosąjungos narių supratimo bei paramos gauni motyvacijos.

Sunkumai, nusivylimai - supratau, kad tokie dalykai normalūs. Dirbdamas profesinėje sąjungoje turi pasirengti ir tokiems sunkumams. Jeigu neturėsi stuburo, per opiai reaguosi į nesėkmes — galiausiai teks tokio darbo atsisakyti. O mane jis išmokė valdyti stresą, nenusiminti, jeigu nepasiseka.


PN. O Jūs pati klaidų per tuos dvejus metus nepadarėte?


IR. Kaip savo klaidą ar neklaidą paminėčiau tai, kad per daug užsibrėžiu. Pagrindinė bėda - idėjų daug turiu, o įgyvendinti visų nepavysta. Pritrūksta laiko. Štai kolegos iš urėdijų priekaištauja, kad "seniai buvai". Bet visas 37 organizacijas, pusantro-du tūkstančius žmonių, nėra lengva aplankyti. Stengiuosi kuo daugiau reikalų aptarti per tarybos posėdžius. Žinoma, bendraujame telefonu, elektroniniu paštu...Mūsų komanda daug dirba. Stengiamės realizuoti visas pastabas.

Beje, labai keičiasi pirmininkai, atsirandą jaunų aktyvių, tad šiuo požiūriu "statistika" labai džiuginanti:  senesnieji patys užleidžia postus, bet vis tiek lieka komandoje, - komitetų nariais ir panašiai.


PN. Taigi atsisakyti profsąjungininkės karjeros - tokio ketinimo nė karto nebuvo?


IR.Tikrai – ne! Jeigu šiandien reikėtų iš naujo apsispręsti, - vis tiek pasirinkčiau šitą darbą!


Kalbėjosi Juozas Steponas



Komentarai (2)
Vardas: El. paštas:
atgal


AutomobiliuDALYS24.lt

Sprendimas: PromoLink