gegužį gavome 30 € Jūsų paramos
ŽVILGSNIS Į TAI, KAS ŠALIES ŽINIASKLAIDOJE DAŽNIAUSIAI LIEKA ŠEŠĖLYJE!
Naujienų paieška:    

Naujienos

SUOMIJOS PROFSĄJUNGOS KRITIKUOJA BAZINIŲ PAJAMŲ EKSPERIMENTĄ

2017-01-04

Sausio 1 d. Suomija pirmoji Europoje šalies mastu pradėjo dvejus metus truksiantį bazinių pajamų eksperimentą: atsitiktine tvarka parinkti 2 tūkst. bedarbių kas mėnesį gaus po 560 eurų. Priešingai nei yra su bedarbio išmoka, jie šių pajamų nepraras susiradę darbą.

Centrinė Suomijos profesinių sąjungų organizacija SAK, jungianti daugiau nei milijoną darbuotojų, kritikuoja šią idėją įžvelgdama grėsmę socialiniam saugumui ir kolektyvinėms deryboms. Tuo tarpu vienas turtingiausių Suomijos žmonių Bjornas Valrusas (Björn Wahlroos), banko Nordea-Sampo valdybos pirmininkas, tokį valdžios sumanymą remia.

Jo manymu, bazinių pajamų sistema sumažins „neaktyvumo spąstus“ (kai pašalpos didesnės nei galimybė užsidirbti) ir sudarys sąlygas žmonėms priimti darbo pasiūlymus su mažesniu, nei numato atskirų ūkio šakų kolektyvinės sutartys, darbo užmokesčiu.

Būtent tai profsąjungos ir mato kaip grėsmę kolektyvinėms deryboms. SAK nuosekliai, nuo pat diskusijų apie bazines pajamas pradžios, kritikuoja šią idėją. Pagrindinis profsąjungų argumentas: dėl to padaugėtų menkai apmokamų darbų. Be to, Suomijos profsąjungos mano, jog numatytos sumos – 560 eurų – nepakanka, baziniams poreikiams Suomijoje patenkinti reiktų skirti bent 1000 eurų.

SAK ekonomistas Jonas Rahkola (Joonas Rahkola) kritikuoja bazinių pajamų eksperimentą, nes nepakėlus mokesčių, tokį modelį taikyti visai šaliai būtų nepakeliama našta. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad ir Suomijos socialinio draudimo institucija Kela savo ankstesniame pranešime paminėjo, jog įgyvendinus bazinių pajamų sistemą biudžete susidarytų 11 milijardų eurų deficitas, jeigu atitinkamai nebūtų pakoreguotas apmokestinimas. Be to, pasak profsąjungų ekonomisto, tai nebūtinai padidins paskatas ieškotis darbo, kaip tikisi eksperimento iniciatoriai.

Tuo tarpu verslininkas B. Valrusas ragina politikus atsiriboti nuo „darbo rinkos organizacijų“ ir nesuteikti joms veto teisės priimant darbo rinkai ir „plačiajai visuomenei“ svarbius sprendimus. „Jie tradiciškai priešinasi didelei daliai reformų“, - B. Valrusą cituoja hesinkitimes.fi.

Lietuvos ekonomistas prof. Romas Lazutka savo Facebook paskyroje paaiškina, kaip Lietuvoje atrodytų Suomijoje skiriamas bazinis pajamų dydis: „Suomijoje numatyti 560 eurų. Pagal maisto krepšelių skirtumus Helsinkyje ir Vilniuje, mums reikėtų apie 280 eurų asmeniui per mėn. Pagal BVP 1 asmeniui skirtumą Lietuvoje ir Suomijoje - 190 eurų. Pagal vidutinės neto algos skirtumą - 150 eurų. Ir tai būtų suma, neleidžianti ramiai ieškotis tinkamo darbo“, - pastebi ekonomistas.

Kaip pastebi The Guardian, pirmasis bazinę kapitalo dotaciją asmenims pasiūlė anglų ir amerikiečių rašytojas, visuomenės politinis veikėjas Tomas Peinas (Thomas Paine) dar 1797 m. Tarptautinės tyrimų bendrovės Dalia pernai atliktos apklausos duomenimis, 68 proc. piliečių visose ES šalyse „tikrai arba tikriausiai“ balsuotų už tam tikrą visiems taikomą bazinių pajamų formą. Tuo tarpu pernai Šveicarijos referendume 75 proc. balsų prieš buvo atmesta bazinių pajamų schema. Tačiau šis pasiūlymas – suteikti kiekvienam suaugusiajam besąlygines minimalias mėnesines pajamas 2,500 frankų (2300 eurų) – būtų reiškęs didinti gerovę išleidžiant nuo 19,4 proc. iki maždaug trečdalio šalies BVP. Anot The Guardian, šis projektas neturėjo ir valdžios paramos.

lprofsajungos.lt primena, jog beveik lygiai prieš trejus metus Europoje baigėsi parašų rinkimo akcija dėl besąlyginių bazinių pajamų. Europos piliečių iniciatyva surinko tik 285 tūkst. parašų, o tam, kad į iniciatyvą sureaguotų Europos Komisija, jai turėjo pritarti mažiausiai vienas milijonas ES piliečių.

Nuotr. iš basicincime.org

Pagal helsinkitimes.fi, theguardian.com parengė RMP



Komentarai (0)
Vardas: El. paštas:
atgal


AutomobiliuDALYS24.lt

Sprendimas: PromoLink