gegužį gavome 30 € Jūsų paramos
ŽVILGSNIS Į TAI, KAS ŠALIES ŽINIASKLAIDOJE DAŽNIAUSIAI LIEKA ŠEŠĖLYJE!
Naujienų paieška:    

Naujienos

MIŠKININKAI GALI SKELBTI STREIKĄ?

2017-02-28

Vasario 25 d. buvo sukviestas neeilinis Lietuvos miškininkų sąjungos suvažiavimas valdžios projektuojamai miškų ūkio valdymo reformai aptarti. Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LMPF) poziciją čia išsakė ir LMPF pirmininkė Inga Ruginienė.

Greta kritinės reformos projekto analizės bei siūlymų, kaip galima būtų spręsti iškilusį ginčą tarp Vyriausybės ir miškininkų, darbuotojų atstovė prasitarė, jog profesinė sąjunga gali imtis ir kraštutinių spaudimo priemonių, t.y. organizuoti streiką.


"Dirbantys miškų sistemoje ir patys supranta, kad laikas nestovi ir pokyčiai būtini", - pripažino profsąjungininkė. Tačiau profesinė sąjunga nesutinka su valdžios teiginiu esą šis sektorius yra sustabarėjęs ar perteklinis. Pasak I. Ruginienės, nuo 1990 metų valstybinių miškų sektoriaus darbuotojų sumažėjo daugiau kaip 3,2 karto. "Tai labai daug. Kuris dar valstybės sektorius taip optimizavosi?" - retoriškai klausė kalbėtoja.

Profsąjungininkė polemizavo su aplinkos ministru, kuris žiniasklaidai teigęs, kad per reformą bus atleista tik 400 darbuotojų. Bet reformos prezentacijos dokumente paskelbti duomenys byloja, jog 1000 ha valstybinio miško plotui bus vienas darbuotojas. O visų urėdijų valstybinių miškų plotas - 1018 tūkstančiai ha, tad išeitų, kad centralizuotoje įmonėje ateityje dirbs 1018 darbuotojų. "O kur dėsis likę trys tūkstančiai, jei dabar žinyboje dirba keturi tūkstančiai?" - klausė oratorė.

Prie šiandieninės valstybės demografinės padėties ir masinės žmonių emigracijos, atsakinga valdžia visais būdais turėtų siekti išsaugoti savo piliečiams darbo vietas provincijose, ypač jei jos nėra dotuojamos iš valstybės biudžeto, tęsė savo argumentaciją profsąjungininkė.Ar iš vienos įmonės tariamai gautas didesnis pelno mokestis į valstybės biudžetą padengs atleistų žmonių mokėtus gyventojų pajamų, Sodros ir kt. mokesčius? Ar iš to didesnio pelno mokesčio pasidengs lėšos, kiekvieną mėnesį reikalingos išmokėti atleistų žmonių bedarbio pašalpoms, šildymo ar kuro įsigijimo kompensacijoms, kompensacijoms už vaikų išlaikymą darželiuose, neformalų jų ugdymą, maitinimą mokyklose ir visas kt. socialines išmokas, mokamas iš valstybės biudžeto, trūkstant šeima valstybės remiamų pragyvenimo pajamų? Kur šie skaičiai? Kas juos įvertino? Ir koks galutinis rezultatas? - klausė kalbėtoja. Urėdijos – tai ne 42 miškų urėdai, kurie sudaro tik vieną procentą visoje miškininkų bendruomenėje. Tai 42 darbo kolektyvai; profesionalių, atsakingų ir savo darbą mylinčių darbuotojų komandos.

Kai dėl urėdijų buhalterinių-ekonominių tarnybų, kurių skaičius žiniasklaidoje kelis kartus buvo "išpūstas", I.Ruginienė "atsakingai pareiškė", kad valstybės įmonių apskaita "labai skiriasi nuo AB ar UAB apskaitos". Urėdijų apskaitoje vyrauja miškininkystės veiklos specifika ir ataskaitos, kurių jokie UAB nedaro.Ir apskritai, profsąjungininkės nuomone, urėdijose šiandien nėra jokių perteklinių etatų.

Kalbėtoja atmetė ir reformai pagrįsti pasitelkiamus užsienio pavyzdžius. "Aplinkos ministras mėgsta deklaruoti lygiavimąsi į skandinavus, - ironiškai pastebi LMPF vadovė, pabrėždama tai, kas jos nuomone, svarbiausia, t.y kad pokyčius derėtų pradėti nuo normalaus socialinio dialogo. Skandinavijoje, į kurią bando apeliuoti Lietuvoss valdžios vyras, socialinis dialogas " yra tokio lygio, kokio mūsų ministras turbūt net neįsivaizduoja".

Miškininkų profsąjungų federacija nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžios bendradarbiauja su danais, suomiais, švedais, norvegais. Dirbama su jais ne viename bendrame socialiniame projekte. Jų nuomone, tokio valdžios nesusikalbėjimo su darbuotojų atstovais ir miškininkų bendruomene, koks yra Lietuvoje šiame etape, jie net neįsivaizduoją.

Baigdama kalbą profsąjungininkė pranešė apie tolesnius jos vadovaujamos organizacijos ketinimus bei pateikė siūlymą, kaip galima būtų ieškoti sutarimo šiuo svarbiu klausimu. Žinoma, jei valdžia iš tikrųjų norėtų jo siekti. Taigi LMPF valdyba mananti, jog būtų tikslinga sudaryti derybinę grupe Valstybinių miškų ūkio valdymo reformos (pertvarkos) padariniams įvertinti. Derybinė grupė turėtų dirbti taikinimo komisijos principu.

O kol kas profesinė sąjunga prašysianti Briuselio pagalbos. LMPF yra Europos statybos ir miško pramonės profsąjungų federacijos narė, o LMPF pirmininkė yra šios organizacijos prezidiumo narė. Profsąjunga taip pat gali kreiptis ir į FSC (Forest Stewardship Council), kuri propaguoja atsakingą miškų tvarkymą visame pasaulyje.

Baigdama kalbą I.Ruginienė pareiškė, kad neatmetama ir streiko galimybė. "Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija artimiausiu metu imsis visų teisiškai įmanomų priemonių kovoje už savo darbuotojus. Aplinkos ministro siūloma miškų valdymo reforma prieštarauja šios Vyriausybės dviem deklaruotiems svarbiausiems tikslams – darbo vietų regionuose kūrimui ir išlaikymui bei emigracijos mažinimui. Svarstome ir neatmetame galimybės organizuoti ir visuotinį streiką", - įspėjo valdžią profsąjungos vadovė.

Parengta pagal lmpf.lt



Komentarai (0)
Vardas: El. paštas:
atgal


AutomobiliuDALYS24.lt

Sprendimas: PromoLink