gegužį gavome 30 € Jūsų paramos
ŽVILGSNIS Į TAI, KAS ŠALIES ŽINIASKLAIDOJE DAŽNIAUSIAI LIEKA ŠEŠĖLYJE!
Naujienų paieška:    

Naujienos

TRIŠALIO SUSITARIMO DĖL ATLYGINIMŲ KĖLIMO PROJEKTAS

2017-04-27

Trišalėje taryboje suderintos atidėtojo Darbo kodekso nuostatos Seimui bus teikiamos svarstyti jau gegužės 2 d. Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žalijų sąjungos frakcijos atstovai praeitą savaitę pristatė idėją, kad Darbo kodeksas būtų svarstomas tik pasirašius trišalį susitarimą dėl algų didinimo.

lprofsajungos.lt redakcijai pavyko gauti šio susitarimo projektą. Trišalio susitarimo pavadinimas - „Dėl atlyginimų kėlimo ir sklandaus darbo santykių liberalizavimo reformos įgyvendinimo“. Pasak iš vieno jo iniciatorių – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo Tomo Tomilino, šis dokumentas – tai susitarimas dėl paties proceso, koks trišalis dialogas turėtų būti ateityje.

Jį pasirašyti turėtų Trišalėje taryboje atstovaujamos organizacijos ir politinės partijos, o diskutuoti dėl teksto, pasak T. Tomilino, pradėta dar pernai gruodį.

Susitarimo preambulėje pabrėžiama didėjanti pajamų nelygybė bei jos padariniai. „Šį Susitarimą pasirašiusios darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos ir partijos siekia, kad pagrindiniai darbdavių ir darbuotojų teises ir teisėtus interesus liečiantys klausimai būtų sprendžiami pasitelkiant socialinį dialogą bei gerbiant jame pasiektus susitarimus“, - teigiama dokumento projekte.

Susitarime įsipareigojama didinti šakinių tarifinių sutarčių skaičių ir jau iki kitų metų parengti „šakinius ir (ar) regioninius tarifinius susitarimus tose šakose ir (ar) regionuose, kuriems yra atstovaujama darbdavių organizacijų ir jose veikia profesinės sąjungos“.

Taip pat siekiama skatinti profesinių sąjungų derybinę galią: „kartu su 2018 m. biudžetų pradėti svarstyti įstatymo projektą, kuris numatytų fiziniams asmenims dalies nario mokesčio profesinėse sąjungose išlaidų padengimą iš valstybės biudžeto“.



TRIŠALIS SUSITARIMAS

DĖL ATLYGINIMŲ KĖLIMO IR SKLANDAUS DARBO SANTYKIŲ LIBERALIZAVIMO REFORMOS ĮGYVENDINIMO


ATSIŽVELGDAMI Į TAI, KAD:

Didėjanti pajamų nelygybė mažina Lietuvos ekonomikos konkurencingumą ir skatina emigraciją.

Eurostato duomenys rodo, kad pagal pajamų netolygumus Lietuva užima vieną pirmaujančių vietų ES, o darbo pajamų dalis BVP viena mažiausių ES. Pernelyg didelę pajamų nelygybę, kaip neigiamą veiksnį ne tik socialinei, bet ir ekonominei pažangai dėmesį atkreipia Europos Komisija bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).

Remiantis tyrimais, per pastarąjį dešimtmetį 15 proc. turtingiausiųjų šalies gyventojų atiteko 35–40 proc. viso pajamų augimo, tuo metu 15 proc. neturtingiausiųjų atiteko vos 4–5 proc. Per pastaruosius 4 metus pajamų nelygybę matuojantis GINI koeficientas išaugo nuo 32-iejų iki 35 punktų.

Su darbo santykių lankstumu susijusios reformos turi būti vykdomos kartu didinant šalių derybinę galią, skatinant kolektyvines derybas.

Šį Susitarimą pasirašiusios darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos ir partijos siekia, kad pagrindiniai darbdavių ir darbuotojų teises ir teisėtus interesus liečiantys klausimai būtų sprendžiami pasitelkiant socialinį dialogą bei gerbiant jame pasiektus susitarimus.

Šis susitarimas apima darbo pajamų formavimo politikos, derybinės ir socialinio dialogo sritis ir neprieštarauja kitiems galimiems ateities susitarimams dėl švietimo, sveikatos, valstybės tarnybos ar kitų sričių reformoms.

Susitarimą pasirašiusios darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos ir partijos:

SUSITARIA:

1. Didinti kolektyvinių sutarčių skaičių ir skatinti šakinius ir (ar regioninius) tarifinius susitarimus. Kiekvieną ketvirtį teikti LR Vyriausybei ar jo įgaliotai institucijai Trišalės tarybos ataskaitas apie kolektyvinių derybų progresą atskirose verslo ir pramonės sektoriuose ir regionuose.

2. Iki 2018 m. sausio pradžios parengti šakinius ir (ar) regioninius tarifinius susitarimus tose šakose ir (ar) regionuose, kurie yra atstovaujami darbdavių organizacijų ir jose veikia profesinės sąjungos. Tam tikslui rengti šakinių ir (ar) regioninių verslo ir profesinių sąjungų bendrus posėdžius ne rečiau kaip kas mėnesį, SADM suteikiant visą metodinę pagalbą tokių susitikimų organizavimui. Ši nuostata taip pat galioja valstybei ir savivaldybėms kaip darbdaviams.

3. Užtikrinti galimybę darbuotojų atstovams stebėtojų teisėmis dalyvauti įmonių valdymo organų posėdžiuose bent kartą per ketvirtį ir išlaikant pagrįstus konfidencialumo reikalavimus, susipažinti su įmonių finansinėmis galimybėmis mokėti pagrįsto dydžio atlyginimus

4. Galiojančių kolektyvinių sutarčių nuostatos suderėtos iki liepos 1d. nekeičiamos. Įsipareigojama išlaikyti tą patį garantijų ir išmokų lygį, kuris buvo iki 2017m. atliekami tik techniniai pakeitimai (pvz. atostogų skaičiavimo tvarka).

5. Įgyvendinant Darbo kodekso 140 str. nuostatas iki 2018 sausio 1 d. visose šį susitarimą pasirašiusių darbdavių asociacijų atstovaujamų įmonių kolektyvinėse sutartyse ir (ar) įmonių vidaus tvarkose susitarti dėl įmonių darbo apmokėjimo sistemos, numatant darbuotojų kategorijas pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio konkrečius dydžius, papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindus ir tvarką, darbo užmokesčio indeksavimo tvarką.

6. Skatinant derybinę galią, kartu su 2018 m. biudžetų pradėti svarstyti įstatymo projektą, kuris numatytų fiziniams asmenims dalies nario mokesčio profesinėse sąjungose išlaidų padengimą iš valstybės biudžeto. Svarstyti kitus savarankiškai dirbančių asmenų ir smukaus verslo derybinės galios stiprinimo mechanizmus. Svarstyti papildomų balsų suteikimą viešose konkursuose ir projektuose už verslo dalyvavimą asocijuotų struktūrų veikloje.

7. Peržiūrėti Viešųjų pirkimų reglamentavimą, numatant tikslą, kad valstybė ir savivaldybės pirktų iš tų įmonių, kurios yra socialiai atsakingos ir moka didesnius atlyginimus.


lprofsajungos.lt  inf.



Komentarai (4)
Vardas: El. paštas:
atgal


AutomobiliuDALYS24.lt

Sprendimas: PromoLink