gegužį gavome 30 € Jūsų paramos
ŽVILGSNIS Į TAI, KAS ŠALIES ŽINIASKLAIDOJE DAŽNIAUSIAI LIEKA ŠEŠĖLYJE!
Naujienų paieška:    

Naujienos

DISKUSIJA APIE SOCIALINĮ DIALOGĄ: MISIJA ĮMANOMA?

2017-05-15

Praėjusį trečiadienį, gegužės 10 d., Europos informacijos biure Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas surengė diskusiją dėl Darbo kodekso bei su juo susijusio socialinio dialogo iniciatyvos.

Joje dalyvavo politikai, profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų, valstybės įstaigų ir akademinės bendruomenės atstovai bei Anne Grimsrud ir Jan-Tore Strandaas iš didžiausios Norvegijos viešojo sektoriaus profesinės sąjungos „Fagforbundet“.

Buvo aptariamas Trišalio susitarimo dėl algų kėlimo ir darbo santykių reformos įgyvendinimo projektas.

Dauguma kalbėjusiųjų pabrėžė svarbiausius sėkmingo dialogo komponentus – pasitikėjimą ir pagarbą. Vis dėlto kalbant jau apie konkretų susitarimą socialinių partnerių vizijos išsiskyrė.

Diskusijos dalyvius pasveikino Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis bei Premjero patarėjas Lukas Savickas.



Tokios diskusijos reikėjo


Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas prisipažino gana skeptiškai žiūrėjęs į iniciatyvą surengti šią diskusiją, tačiau matydamas, kiek žmonių į ją susirinko, jis teigė supratęs, kad tokios diskusijos reikėję. „Tikrai nepradedam nuo nulio. Pats socialiniame dialoge dalyvauju nuo 1987 m. Jau pasenau būdamas socialiniame dialoge“, - juokavo jis primindamas, kad pirmasis Darbo kodeksas buvo priiminėjamas beveik 6 metus.

Parlamentaro teigimu, darbo jėga yra prekė, ir nesutarimai dėl jos kainos išliks visada. „Mūsų kaip Parlamento, kaip Vyriausybės vaidmuo – matyti visą vaizdą ir kur nulinksta svarstyklių pusė, bandyti išlaikyti svarstyklių balansą [...] Jeigu matome, kad yra tam tikros problemos, turime įsikišti ir spręsti, neturime laukti, kol kas nors susitars“, - kalbėjo A. Sysas. Norvegai, pasak jo, tariasi jau 100 metų ir jiems pavyksta, tačiau Lietuvoje darbo rinkoje veikiantys socialiniai partneriai nėra vienodai stiprūs. „Manau, kad rinka gali daug ką sutvarkyti, bet daug ką gali ir „nutvarkyti“, - teigė komiteto pirmininkas ir palinkėjo girdėti vienam kitą, o politikams – kartais būti vienų pusėje, kartais – kitų.



T. Tomilinas: susitarimas gali būti pasirašytas dar šį mėnesį


Diskusijos iniciatorius Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas sutiko su A. Sysu, kad ne vien rinka reguliuoja atlyginimus. Pasak jo, kad Seime šiuo metu priiminėjamas Darbo kodeksas „tikrai nėra idealus“, išplečiantis galimybes verslui, todėl norima papildyti jį labai aiškiais susitarimais.

T. Tomilinas pristatė Trišalio susitarimo dėl algų didinimo ir darbo santykių reformos įgyvendinimo projektą. Planuojama, kad jau gegužės pabaigoje jis bus pasirašytas.

Susitarime, anot parlamentaro, nėra numatyta labai konkrečių įsipareigojimų, kiek konkrečiai padidės atlyginimai. Tai esą bus nustatyta konkrečiais sektoriniais susitarimais. Tuo tarpu siūlomas dokumentas numato, „kad Vyriausybė įsipareigoja būti tuo arbitru, o socialiniai partneriai sutinka iš esmės kasmėnesiniu režimu kurti sektorinius tarifinius susitarimus pradedant konkrečiais sektoriais“, - kalbėjo T. Tomilinas. Jis pabrėžė, kad viešasis sektorius turėtų būti pavyzdžiu pasirašant sektorinius susitarimus, šis įsipareigojimas taip pat numatytas susitarime.

Pasak Seimo nario, tik įsigaliojus Darbo kodeksui liepos 1 d. jau gali būti pirmi posėdžiai dėl tarifinių susitarimų, o pradėti galima kad ir nuo prekybos tinklų. Susitarimo projekte yra punktas, kad iki šių metų liepos 1 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su socialiniais partneriais parengs detalų trišalio dialogo sektorių ir regionų lygmeniu vykdymo planą, numatantį konkrečius susitikimų ir derybų dalyvius ir laiką.

Jame taip pat yra nuostata, kad iki liepos 1 d. sudarytos darbo sutartys (tiek individualios, tiek kolektyvinės) nuo liepos 1 d. neturi būti keičiamos, nebent abi šalys sutiktų, kad to reikia.

Susitarime taip pat yra punktai, kuriais numatoma skatinti darbuotojus ir verslo vienetus jungtis į kolektyvinius darinius.

T. Tomilinas atmetė abejones, kad susitarimas nebus įgyvendintas, nes neva niekas jo nesilaikys. „Atsakingai pareiškiu: manau, kad susitarimas bus vykdomas, nes šiandieninė situacija Trišalėje taryboje man leidžia manyti, kad minimalus pasitikėjimo lygis yra pasiektas, o pasitikėjimas yra absoliutus trišalio dialogo pagrindas. Tam reikalinga laikytis įsipareigojimų, laikytis žodžio“, - teigė diskusijos iniciatorius. „Aš neturiu pagrindo abejoti, kad verslas, kuris labai aktyviai dalyvauja šio susitarimo rengime, ims ir nesilaikys šio susitarimo įsipareigojimų“, - pabrėžė T. Tomilinas.



V. Banel: ne lozungais, o darbais


Kitas pranešėjas – Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimir Banel išsakė, ko, jo požiūriu, trūksta šių dienų socialiniam dialogui. Anot jo, svarbu išsiaiškinti, ko mes norime iš derybų, vardan ko mes deramės. „Keista girdėti kai kurių kolegų ašarojimus po derybų, rašymus Prezidentei – gelbėkit, kai net žodeliu neužsiminta apie pasiūlymus derybinėms galioms stiprinti“, - stebėjosi pranešėjas.

Jo teigiu, mums trūksta atsakingos lyderystės: „Galvoje turiu asmenis, kurie, būdami lyderiais ir atstovaudami tam tikrai interesų grupei, turi per mažai lyderiams būdingų asmeninių savybių arba jas turėdami nejaučia atsakomybės už savo veiksmus“.

Antra, per mažai pagarbos ir pasitikėjimo visomis derybose dalyvaujančiomis pusėmis. Trečia, pasak V. Banel, negebama susitarti bendradarbiaujant ir randant abiems pusėms tinkamą sprendimą. Ir galiausiai – trūksta elementarios derybų kultūros.

„Norime pokyčių, - bus jie, bet turime dirbti ne lozungais, o darbais“, - kalbėjo NPPSS pirmininkas. Jis teigė nepritariantis nuostatai: jūs ten susiderėkit, o mes pasižiūrėsim. Jeigu matoma, kad peržengiamos „raudonos linijos“, anot NPPSS vadovo, valdžios atstovai turėtų įsikišti ir rūpintis minimaliais rodikliais.



Norvegai: pastikėjimas tarp partnerių - svarbiausia


Norvegijos profesinės sąjungos „Fagforbundet“ atstovė Anne Grimsrud pabrėžė, kad socialinis dialogas – ne tik kalbėjimas, tai – įsipareigojimas. Jis skatina socialinę ir ekonominę pažangą, o Norvegijos gerovės modelis – to įrodymas.

Pranešėja apgailestavo, kad Lietuvoje yra viena didžiausių turtinių atskirčių Europoje. Švietimas, prieinamos socialinės paslaugos visiems, progresiniai mokesčiai, kolektyvinės derybos, teisingas atlyginimas, - tai tik keli komponentai, kurie išvestų šalį iš duobės. Reikia kurti socialinį kapitalą, socialinį pasitikėjimą, nes socialinis dialogas – stabilizuoja visuomenę.

Pasak A. Grimsrud, konstruktyvaus dialogo sąlygos – jėgų balansas, pagarba vieni kitiems, prieiga prie informacijos, skaidrumas. Norvegijoje, pavyzdžiui, yra institucijos, kurios remia derybų atstovus, padeda vykdyti kolektyvinį dialogą.

„Mes laipsniškai sukūrėme pasitikėjimo kultūrą. Rankos paspaudimas yra rankos paspaudimas. Ne viską privaloma įtraukti į įstatymus, sutartis, nes mes pasitikime vieni kitais. Taip galime padaryti daugiau“, - sakė pranešėja.

Apie pasitikėjimą tarp partnerių, kaip svarbiausią dalyką, kalbėjo ir kitas svečias - Jan-Tore Strandaas. Tiesa, pasitikėjimui rastis reikalingas laikas. „Reikia pradėti nuo tų klausimų, kuriais, jums atrodo, galite sutarti. Nepradėkite nuo atlyginimų, specialių išimčių atskiroms darbo grupėms, nes toli nenueisite. Derinkite pradžioje mažesnius dalykus“, - patarinėjo pranešėjas.

Jan-Tore Strandaas taip pritarė anksčiau kalbėjusiesiems, kad geriausias derybų ar diskusijų rezultatas yra tas, kai nė viena pusė nėra patenkinta (pirmasis šią mintį išsakė Seimo Pirmininkas), nes jeigu vena pusė džiūgauja, vadinasi kita pusė pralošė.



Mentalitetas – pagrindinė kliūtis susitarti?


Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, kalbėdamas apie įsipareigojimus parengto susitarimo akivaizdoje, pabrėžė, kad jis atstovaujantis šiek tiek kitai vizijai, ir kvietė visus rimtai pamąstyti, ar „sugebėsime įvykdyti tai, po kuo pasirašome“.

Jo teigimu, pasirašyti galima labai greitai, bet „tokiam dalykui reikia ruoštis“.

Pranešėjas sutiko, kad profsąjungų vaidmuo svarbus, tačiau, anot jo, atlyginimai labiausiai priklauso nuo pasiūlos ir paklausos darbo rinkoje. Tai – ekonominė logika, kurios nevalia pamiršti. Nes, pavyzdžiui, sugrįš pusė milijono emigrantų, padidės pasiūla darbo rinkoje ir atlyginimai pradės mažėti. D. Arlauskas manąs, kad priemonės užimtumui didinti yra žymiai efektyvesnės, negu „kokie tai susitarimai“.

„Man peršasi minits, kad mes beveik viską turime, ką ir jie, tik mentalitetas šiek tiek skiriasi, - sakė pranešėjas, apibendrindamas svečių pastebėjimus. - O kalbant apie pasitikėjimą, – reiks dar nemažai laiko“.

Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis pastebėjo, jog požiūris, kad pasitikėjimas yra svarbiausia socialiniame dialoge, yra „šiek tiek pasenęs“. Anot jo, pagarba ir pasitikėjimas – vertybinės nuostatos, „o mes sprendžiame vadybinį klausimą, ne moralinį“. Šiuo momentu, jeigu norima keisti padėtį Lietuvoje, kuri esanti „labai kritinė“, reikalingi efektyvūs instrumentai, motyvuojantys ir skatinantys dalyvauti susitarimuose, nes profesoriaus manymu, dalis darbdavių supras ir norės laikytis įsipareigojimų, bet dalis – ne.



Profsąjungų pesimizmas


Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ teisininkė Živilė Čeplauskė pastebėjo, kad pasitikėjimo vieni kitais socialiniame dialoge Lietuvoje tikrai nėra, todėl ir susitarimų nepasieksime. Maža to, šiuo metu priiminėjamame Darbo kodekse siekiama sumažinti profesinių sąjungų atstovavimo teises. „Jeigu mes ne tik kad nepasitikime, bet siūlome menkinti ir siaurinti profsąjungų įgaliojimus, tai kokia gali būti diskusija apie perspektyvinius dalykus, - retoriškai klausė ji. - Jau net neprašome daugiau, bet prašome bent palikti tai, kas yra dabar“.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė suabejojo dėl nuostatos Darbo kodekse, kad kolektyvinės sutartys galios tik profsąjungų nariams. Ji taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje kolektyvinės derybos „nuleistos į įmonių lygmenį“ o ten derėtis labai sunku ir ilgai trunka.

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė priminė, kad socialinį dialogą „vystome“ jau nuo 1995 m., kad jam išleisti ir ES fondų pinigai, kurie „nuėjo vėjais“. Kalbant apie susitarimą, jos manymu, reiktų apsispręsti, ar tai nacionalinis susitarimas, jeigu taip, tuomet kas yra šalys. G. Gruzdienė suabejojo, ar pavyks derybos dėl tarifinių susitarimų, jeigu Lietuvoje nėra „normalaus“ informavimo ir konsultavimo sąvokų supratimo. Ji taip pat apgailestavo, kad buvo sunaikintas Trišalės tarybos sekretoriatas, kas buvo reali pagalba socialiniam dialogui.

Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas atskleidė realybę, su kuria jis pastaruoju metu susiduriantis. Pasak jo, darbdaviai nesileidžiantys į kalbas ir teigia laukiantys liepos 1 d., nes nuo tada jie esą kalbėsis tik su darbo tarybomis.



Darbdaviai: Darbo kodeksas nepakankamai liberalus


Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas Valdas Sutkus paminėjo, jog pajamų nelygybė yra objektyvi tiesa, tačiau tai „iš principo“ esąs geras dalykas, jeigu neperžengia tam tikrų ribų. O kokios tos ribos, esą reikia diskutuoti. Jis nesutiko, kad turime „dramatiškai liberalų“ Darbo kodeksą lyginant su dabartiniu. V. Sutkus išreiškė viltį, kad valdžia išpildys pažadą DK projekte nieko daugiau nekeisti ir priimti tas pataisas, dėl kurių susitarta Trišalėje taryboje. Jis teigė palaikantis susitarimų iniciatyvą, o Trišalė taryba tam esanti gera platforma.

Asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė pastebėjo, jog dėl to, kad iki šiol neturime šakinių susitarimų, „reikia dėkoti“ Darbo kodeksui, kuris viską reguliuoja, todėl nėra motyvacijos tartis. Ji suabejojo, ar situacija pasikeis priėmus naująjį kodeksą, nes jis esąs labai panašus į senąjį.

R. Skyrienę gąsdinantys norai didinti algas susitarimais. Jos teigimu, Lietuvoje pirmiausia reiktų didinti produktyvumą, nes jis esą mažėja. Investuotojų atstovė teigė nematanti susitarime „mėsos“, t. y. nėra jame numatyta nieko mainais už įsipareigojimą kelti algas, pvz., mokesčių mažinimo. „Susitarti galima, bet tada reikia mažesnio reguliavimo įstatymais“, - reziumavo ji.

LVK atstovas, naujasis Trišalės tarybos narys Andrius Romanovskis pakvietė į konkrečias problemas žiūrėti ne tik iš vienos pusės. Pavyzdžiui, į nuostatą, kad kolektyvinės sutartys galios tik profsąjungų nariams, reiktų žiūrėti kaip į nuolaidą profsąjungoms: „Pagal dabar galiojantį kodeksą, darbdavys pasirašo su profsąjunga sutartį ir ji galioja visam kolektyvui. Darbdaviui – tai puikus dalykas, jam nereikia niekuo rūpintis. Jis gali su maža profsąjunga pasirašyti sau palankią kolektyvinę ir ji galioja visiems“. Dabar, anot jo, jeigu darbdavys norės sutartį išplėsti, jis esą turės įtikinti profsąjungą. Ir, tikriausiai, tai būsiąs mokestis už išplėtimą.

A. Romanovskio teigimu, naujasis Darbo kodeksas palengvina ir streiko paskelbimą, o atsiradusi lokauto galimybė reglamentuojama gana griežtai. Jis pasidžiaugė, jog Trišalėje taryboje vis dėlto pavyko susitarti, o dabar esą svarbu išlaikyti įsipareigojimą, kad sutarti Darbo kodekso punktai Seime nebebūtų persvarstomi.



Iniciatorius nusiteikęs optimistiškai


Seimo narys Mečislovas Zaščurinskas pareiškė, jog jei liepos 1 d. pradės galioti „šitas“ Darbo kodeksas, būsianti didelė klaida. Jis manąs, kad derybas reikia pratęsti ir „su pasitikėjimu bei pagarba priimti sprendimus“.

Apibendrindamas diskusiją T. Tomilinas teigė neišgirdęs kategoriškų argumentų, kad minėto susitarimo negalima pasirašyti. Jis išreiškė nuostatą, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamentas turi būti reorganizuotas ir ateityje teikti metodinę pagalbą šakiniams ir teritoriniams susitarimams rengti.

Seimo narys taip pat kategoriškai nesutiko su prof. B. Gruževsio teiginiu dėl vertybių. „Iš pradžių – vertybės, o tada – vadyba. Viena iš vertybių – solidarumas ir lygybė, kai dėl to sutarsime, tik tada galėsime judėti toliau“, - sakė T. Tomilinas. Jis, be kita ko, apgailestavo, jog Lietuvoje diskredituota lygybės vertybė, kuria jau netikintys net patys darbuotojai.

R.M.P, lprofsajungos.lt

 



Komentarai (0)
Vardas: El. paštas:
atgal


AutomobiliuDALYS24.lt

Sprendimas: PromoLink