gegužį gavome 30 € Jūsų paramos
ŽVILGSNIS Į TAI, KAS ŠALIES ŽINIASKLAIDOJE DAŽNIAUSIAI LIEKA ŠEŠĖLYJE!
Naujienų paieška:    

Siūlome paskaityti

atgalNACIONALINIO SUSITARIMO PROJEKTO 2012 09 11 REDAKCIJA

2012-09-11


2012 m. rugsėjo 11 d. įvykusiame LR Trišalės tarybos posėdyje Trišalės tarybos nariams buvo pateiktas susipažinti Nacionalinio susitarimo projektas, parengtas ir aprobuotas susitarimo rengimo darbo grupėje.


PN publikuoja jo tekstą.



Lietuvos politinių partijų, profesinių sąjungų, darbdavių,
jaunimo, nevyriausybinių organizacijų

Nacionalinis susitarimas

2012-2016 metams


Šalies politinės jėgos Lietuvos ekonomiką nori matyti stabilią, nuolat augančią ir konkurencingą, užtikrinančią gyventojų socialinę ir ekonominę gerovę. Nors neretai skiriasi įsitikinimai, kaip šiuos esminius tikslus kuo greičiau pasiekti, dažniau tuos skirtumus diktuoja politinė konjunktūra nei pamatiniai ekonominiai reiškiniai. Todėl reikalingas Nacionalinis susitarimas, kaip vienas iš svarbiausių socialinės partnerystės instrumentų, kuomet socialiniai partneriai susitaria dėl esminių šalies ekonominių bei socialinių vystymo prioritetų ir jų įgyvendinimo būdų.

Siekiant užtikrinti šalies ūkio tvarumą ir nuoseklų jo augimą, įveikti euro zonos krizės keliamus iššūkius, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad:

• pagrindinis valstybės tikslas - visuomenės ir kiekvieno jos nario gerovė, Konstitucijoje numatytų kiekvieno žmogaus teisių ir laisvių visapusiškas užtikrinimas;

• ilgalaikiai valstybės tikslai ir visuomenės interesai turi taptipagrindu sutartinai veikti ir tobulinti šalies ūkio reguliavimą bei visas kitas gyvenimo sritis politinėms partijoms, valstybės ir savivaldos institucijoms, asocijuotoms struktūroms, verslininkams ir verslo organizacijoms, miestų ir kaimų bendruomenėms bei kiekvienam visuomenės nariui;

• priimta Lietuvos ilgalaikės pažangos strategija „Lietuva 2030", numatanti pagrindines kryptis - efektyvi ekonomika, darni visuomenė, sumanus valdymas - kurioms įgyvendinti būtina kuo skubiau bendru sutarimu patvirtinti ir įgyvendinti tinkamiausias priemones;

• būtina efektyviai spręsti problemas, sąlygojančias didžiausius iššūkius, su kuriais Lietuva susiduria pastaraisiais metais: emigracija, struktūriniu nedarbu, ir konkurencingumu.

I. Nacionalinį susitarimą pasirašančios šalys sutinka, kad svarbiausi ilgalaikiai šalies tikslai yra šie:

1. verslo aplinkos, palankios ilgalaikiam šalies ūkio augimui ir konkurencingumui pasaulinėje rinkoje, užtikrinimas;

2. tvarios fiskalinės politikos ir fiskalinės drausmės užtikrinimas valstybėje;

3. energetinis saugumas už pagrįstai mažiausią kainą;

4. gyventojų užimtumo, kuris turi itin didelę reikšmę kuriant atvirą ir darnią pilietinę visuomenę bei teisinę valstybę, didinimas;

5. gyventojų emigracijos mažinimas;

6. efektyvumą ir konkurencingumą skatinančių struktūrinių reformų (socialinio draudimo, švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos, darbo rinkos), gerinančių valstybės valdymą ir teikiamų viešųjų paslaugų kokybę, mažinančių valstybės valdymo kaštus, nuoseklus įgyvendinimas;

7. pilietinės ir sumanios visuomenės kūrimas bei harmoningos
asmenybės ugdymas.

II. Siekdami šalies pagrindinio intereso ir ilgalaikių tikslų sėkmingo įgyvendinimo, sutinkame ir susitariame:

1. Aktyviai dalyvauti tolesniame Europos integracijos procese.Įvertinus visas aplinkybes, priimti sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje datos ir mechanizmo.

2. Laikytis Mastrichto kriterijų:

2.1. šalies biudžetą rengti vidutiniam laikotarpiui (pvz., 3 metams)
siekiant subalansuoto biudžeto ir įgyvendinant priemones valstybės
įsiskolinimui mažinti;

2.2. nepriimti teisės aktų, kurie būtų infliacinio pobūdžio;

2.3. laikytis programinio biudžeto principo, toliau tobulinti valstybės ir savivaldybių įmonių ir viešojo administravimo įstaigų biudžeto planavimą bei nustatyti asmeninę atsakomybę už biudžeto įvykdymą;

3. Užtikrinti mokesčių sistemos stabilumą:

3.1. užtikrinti stabilią, aiškiai ir paprastai suprantamą bei
prognozuojamą mokestinę aplinką;

3.2. mokesčių lengvatos turi būti kryptingos, ekonomiškai pagrįstos;

3.3. mažinti darbo apmokestinimą;

3.4. užtikrinti adekvačią valstybės pagalbą mažoms įmonėms, sudarant joms galimybes išlikti rinkoje ir augti;

3.5. išplėsti savivaldybių mokestinį ir finansinį savarankiškumą kartu užtikrinant priemones, kad savivaldybės atsakingai tvarkytų savo biudžetus ir skolintųsi lėšas tik aiškiai pagrįstoms, su savivaldos bendruomene aptartoms ir būtinoms savivaldybės daugumos gyventojų reikmėms įgyvendinti skirtoms priemonėms.

4. Gerinti ir skaidrinti verslo aplinką:

4.1. skatinti investicijas gerinant investicinį klimatą, verslo aplinką, užtikrinant skaidrią ir lygiavertę investicinę aplinką bei lengvatas tiek vietiniams, tiek užsienio investuotojams;

4.2. ugdyti verslumą ir atviras inovacijas, gerinti smulkaus ir vidutinio verslo aplinką bei skatinti tarptautinę verslo plėtrą, orientuotą į šalies eksporto apimčių didinimą;

4.3. sudaryti palankias sąlygas kultūrinės ir kūrybinės industrijos bei kitoms intelektinę nuosavybę naudojančioms, aukštą pridėtinę vertę kuriančioms ir žinioms imlioms ekonominėms veikloms;

4.4. konkrečiomis priemonėmis nuosekliai lengvinti verslo
administracinę naštą;

4.5. visomis priemonėmis ir naujomis formomis kovoti su šešėline ekonomika, nesąžininga konkurencija, korupcija ir kontrabanda;

4.6. užtikrinti šiuolaikišką darbo santykių reguliavimą, nenutolusį nuo darbo rinkos realijų, verslo poreikių ir tam tikrų verslo sektorių (pvz., informacinių technologijų, paslaugų srities, smulkių ir vidutinių įmonių ir pan.) poreikių, skatinantį socialinę atsakomybę, geresnį dialogą su darbuotojais, adekvatų apmokėjimą už darbą bei naujų darbo vietų kūrimą. Darbo santykių reguliavimo nuostatos turi būti svarstomos tik gavus darbdavių ir profesinių sąjungų nuomones.

4.7. švietimo ir mokslo sistema turi būti prieinama kiekvienam visuomenės nariui ir kryptingai veikianti visuose švietimo etapuose, skatinanti jauno žmogaus pilnavertį vystymąsi bei suderinta su darbdavių poreikiais. Skatinti profesinį mokymą ir ugdymą, kooperuojant valstybės ir verslo finansinius pajėgumus bei materialinę-techninę bazę, sudarant sąlygas atlikti atlygintiną praktiką. Didinti profesinio mokymo patrauklumą.

4.8. gerinti valstybės ir valstybės tarnautojo, verslo ir verslininko įvaizdį
ir visuomenės pasitikėjimą jais;

4.9. minimali alga negali būti mažesnė už santykinę skurdo ribą. Minimalios algos dydis nustatomas atsižvelgiant į pagrindinius šalies makroekonominius rodiklius;

4.10. efektyvinti skolų restruktūrizavimo ir grąžinimo užtikrinimo mechanizmus ir sumažinti tarpusavio nepasitikėjimą kreditorių bei skolininkų santykiuose;

4.11. įgyvendinti priemones verslo finansavimo galimybėms plėsti, naikinant finansų rinkos dalyvių veiklos sąlygų iškraipymus, skaidrinant ir tikslinant kreditavimo plėtrai svarbią teisinę aplinką bei užtikrinant, kad įgyvendinamos reguliacinės priemonės nestabdytų finansų sektoriaus plėtros;

4.12. atlikti valstybinio sektoriaus įmonių ir viešojo administravimo institucijų funkcijų ir veiklų sisteminį auditą, identifikuojant ir paliekant pagrindines veiklas (angį. Core businesses (services)), nuo jų atskiriant kitas funkcijas ir veiklas (angį. Outsourced services), bei pavedant jas konkurso būdu vykdyti privačiam sektoriui. Valstybė turi atsisakyti jai nebūdingų funkcijų ir užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, kaip yra nustatyta Konstitucijos 46 str.

4.13. sukurti ir patvirtinti pensijų kaupimo modelį, užtikrinantį pradėtos
pensijų sistemos reformos tęstinumą, pensijų fondų veiklos ir finansinį
tvarumą bei stiprinantį gyventojų paskatas privačiam pensijų kaupimui.
Mažinti SODROS deficitą, siekiant subalansuoti šalies finansus.

4.14. užbaigti aukštojo mokslo sistemos pertvarką, orientuotą į strateginių valstybės ir racionalių bei pagrįstų darbdavių poreikių kvalifikuotiems darbuotojams, tenkinimą. Aukštojo mokslo sistema turi stiprinti paskatas kelti studijų ir mokslo tyrimų kokybę, tinkamai juos finansuojant. Turi būti gerinamas mokslo darbuotojų socialinis ir ekonominis saugumas.

4.15. Lietuvos Respublikos vardu siekti, kad už emigravusius specialistus, gavusius išsilavinimą Lietuvoje, ES kompensuotų Lietuvos investicijas.

5. Tobulinti valstybės valdymą:

5.1. revizuoti teisės aktus, atsisakant moraliai pasenusių ir realiame gyvenime neveikiančių teisės aktų ar jų nuostatų, taip supaprastinant ir skaidrinant teisinę bazę, pritaikant ją šios dienos realijoms, o naujai rengiamiems teisės aktams privalomai atlikti išankstinį poveikio įvertinimą, pavedant šią funkciją vykdyti mokslo institucijoms bei teisės ekspertams;

5.2. esminiams teisės aktų pakeitimams turėtų būti parengiamos ir išsamiai įvertinamos (pasekmių ir suderinamumo su valstybės, visuomenės interesais bei kitais teisės aktais, požiūriu) ekspertinės teisinės išvados (suformuojant aukštą kvalifikaciją turinčių specialistų grupes, jose dalyvaujant socialiniams partneriams ir teisės mokslo įstaigų atstovams) ir atlikti galutiniai poveikio vertinimai (pvz., antikorupcinis, poveikio verslui, poveikio žmonių sveikatai vertinimas, kaštų ir naudos analizė);

5.3. patvirtinti efektyvias teisės aktų derinimo procedūras, kurios apimtų teisės aktų derinimą nuo idėjos iki galutinio dokumento projekto ( angį. Green paper, VVhite paper) bei, siekiant šių procedūrų naudos, nustatyti konkrečius jų terminus bei atsakomybę už šių terminų nesilaikymą;

5.4. aktyviai atstovauti Lietuvos poziciją ES institucijose, o priėmus sprendimus - savalaikiai įgyvendinti ES reglamentus ir direktyvas, ypač tas, kurios skatina ekonomikos augimą;

5.5. tobulinti ir efektyvinti valstybės įmonių ir įstaigų valdymą, nustatant šioms įmonėms ir įstaigoms privalomus įvykdyti ne tik kiekybinius, bet ir kokybinius, ne tik apimtinius (produktyvumo, našumo, kt), bet ir efektyvumo didinimo rodiklius, tokius kaip kapitalo grąžos didėjimas, grąžos aktyvams didėjimas, kaštų ir pajamų santykio mažėjimas, greitesnio pajamų augimo lyginant su kaštų augimu užtikrinimas, pelno vienam darbuotojui didėjimas ir tiesioginės valstybės valdomų įmonių vadovų, valdybų narių atsakomybės nustatymas, jų atlygio už darbą susiejimas su įmonės tikslų pasiekimu bei jai nustatytų rodiklių įvykdymu.

5.6. plėsti e-parašu ir kitomis elektroninėmis komunikacijos
priemonėmis pagrįstą, supaprastintą įmonių, įstaigų ir gyventojų reikalų
su valstybės valdžios ir valdymo institucijomis tvarkymą.

5.7. pertvarkyti viešųjų pirkimų reguliavimą ir praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, persiorientuojant iš „mažiausios kainos" į „didžiausios vertės" (geriausios kainos/kokybės santykio) užtikrinimą. Numatyti galimybę, kad vertinant paslaugų/darbų pirkimo pasiūlymus būtų atsižvelgiama ir į įmonėje mokamą vidutinį darbo užmokestį, darbo saugos ir kitas sąlygas, rodančias įmonės socialinės atsakomybės lygį.

5.8. Tobulinti ES struktūrinių fondų panaudojimą, siekiant aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo.

6. Užtikrinti energetinį saugumą už pagrįstai mažiausią kainą:

6.1. vartotojo lygmenyje:

6.1.1. didinti energetinių išteklių vartojimo efektyvumą, vadovaujantis ,,atsakingo ir taupaus energetinių išteklių" vartojimo principu: „vartoti tiek, kiek reikia";

6.1.2. įgyvendinti principą: „teršėjas moka";

6.1.3. didinti vartotojų energetinio sąmoningumo lygį;

6.1.4. sudaryti   galimybes   vartotojams   laisvai   pasirinkti   energijos
tiekėją;

6.2. energijos tiekimo lygmenyje:

6.2.1.įgyvendinti priemones optimalaus energijos/energijos išteklių
transportavimo infrastruktūros vystymui;

6.2.2. užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir patikimumą,  įskaitant aprūpinimo energijos ištekliais laipsnišką diversifikavimą;

6.2.3. užtikrinti energijos tiekimą vartotojui mažiausiomis sąnaudomis.

6.3. gamybos lygmenyje:

6.3.1. užtikrinti „draugiškos aplinkai" energijos gamybą;

6.3.2. laipsniškai diversifikuoti gamybos šaltinius;

6.3.3. skatinti subalansuotą energetinių išteklių gamybą.

7. Stiprinti pilietinę visuomenę:

7.1. sudaryti sąlygas jaunų žmonių įsitraukimui į valstybės valdymo procesus;

7.2. sukurti pilnavertę socialinės partnerystės sistemą, apjungiant kuo daugiau visuomenę bei verslą atstovaujančių organizacijų efektyviam ir rezultatyviam socialiniam dialogui užtikrinti.

7.3. įgyvendinti vieningas ir visuotines priemones jauno žmogaus pilietinei sąmonei ir pilietiškumui formuoti, pradedant asmens ugdymu ir mokymu pradinėse bei vidurinėse mokyklose.

7.4. peržiūrėti piliečių taikių susirinkimų, piketų, mitingų, demonstracijų bei streikų organizavimo tvarką.

Šiuo susitarimu užtikriname, kad:

• naujoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kartu su socialiniais partneriais (šio susitarimo šalių deleguotais atstovais), parengs Nacionalinio susitarimo įgyvendinimo veiklų ir priemonių programą 2012-2016 metams;

• nedelsiant bus suformuotas Nacionalinio susitarimo Koordinavimo ir stebėsenos komitetas, kuriam atsakingos ministerijos periodiškai atsiskaitys už Nacionalinio susitarimo įgyvendinimo veiklų ir priemonių programos įgyvendinimą;

• kartą per metus bus rengiami nacionaliniai forumai šio Nacionalinio susitarimo įgyvendinimo rezultatams įvertinti;

• LR Vyriausybė ir atitinkamos ministerijos ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius socialiniams partneriams pateiks Nacionalinio susitarimo įgyvendinimo veiklų ir priemonių programos įgyvendinimo ataskaitas bei surengs atitinkamus aptarimus su socialiniais partneriais bei mokslo įstaigų atstovais.


Parašai



Komentarai (1)
Vardas: El. paštas:
atgal


AutomobiliuDALYS24.lt

Sprendimas: PromoLink