gegužį gavome 30 € Jūsų paramos
ŽVILGSNIS Į TAI, KAS ŠALIES ŽINIASKLAIDOJE DAŽNIAUSIAI LIEKA ŠEŠĖLYJE!
Naujienų paieška:    

Siūlome paskaityti

atgalNaujausias Nacionalinio susitarimo 2012– 2016 metams projektas

2012-09-28

 

Lietuvos politinių partijų, profesinių sąjungų, darbdavių, jaunimo, nevyriausybinių organizacijų Nacionalinis susitarimas

2012– 2016 metams

 

Šalies visuomenė ir politinės jėgos norėtų matyti Lietuvos ekonomiką augančią, stabilią ir konkurencingą, užtikrinančią gyventojų socialinę ir ekonominę gerovę. Kartais skiriasi įsitikinimai, kaip šiuos esminius tikslus greičiau pasiekti, tačiau dažniau juos diktuoja politinė konjunktūra negu pamatiniai ekonominiai reiškiniai. Nacionalinis susitarimas, yra vienas iš svarbiausių socialinės ir pilietinės partnerystės instrumentų, kuris padės susitarti dėl esminių šalies ekonominių bei socialinių vystymo prioritetų ir jų įgyvendinimo būdų.

Siekdami užtikrinti šalies ūkio tvarumą ir nuoseklų augimą bei įveikti euro zonos krizės keliamus iššūkius, o taip pat atsižvelgdami į tai, kad:

  1. pagrindinis valstybės tikslas – visuomenės ir kiekvieno jos nario gerovė, Konstitucijoje numatytų kiekvieno žmogaus teisių ir laisvių visapusiškas užtikrinimas;

  2. ilgalaikiai valstybės tikslai ir visuomenės interesai turi tapti pagrindu sutartinai veikti ir tobulinti šalies ūkio reguliavimą bei visas kitas gyvenimo sritis politinėms partijoms, valstybės ir savivaldos institucijoms, asocijuotoms struktūroms, verslininkams ir verslo organizacijoms, miestų ir kaimų bendruomenėms bei kiekvienam visuomenės nariui;

  3. priimta Lietuvos ilgalaikės pažangos strategija „Lietuva 2030“, numatanti pagrindines kryptis – efektyvi ekonomika, darni visuomenė, sumanus valdymas, kurioms įgyvendinti būtina kuo skubiau bendru sutarimu patvirtinti ir įgyvendinti tinkamiausias priemones;

  4. būtina efektyviai spręsti problemas, sąlygojančias didžiausius iššūkius, su kuriais Lietuva susiduria pastaraisiais metais – emigracija, struktūriniu nedarbu, ir konkurencingumu.

  1. Nacionalinį susitarimą pasirašiusios šalys sutinka, kad svarbiausi ilgalaikiai šalies tikslai yra šie:


    1. verslo aplinkos, palankios ilgalaikiam šalies ūkio augimui ir konkurencingumui pasaulinėje rinkoje, užtikrinimas;

    2. tvarios fiskalinės politikos ir fiskalinės drausmės užtikrinimas valstybėje;

    3. energetinis saugumas už pagrįstai mažiausią kainą;

    4. gyventojų užimtumo ir pajamų didinimas;

    5. gyventojų emigracijos mažinimas;

    6. efektyvumą ir konkurencingumą skatinančių struktūrinių reformų (socialinio draudimo, švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos, darbo rinkos), gerinančių valstybės valdymą ir teikiamų viešųjų paslaugų kokybę, mažinančių valstybės valdymo kaštus, nuoseklus įgyvendinimas;

    7. pilietinės ir sumanios visuomenės kūrimas bei harmoningos asmenybės ugdymas.

  1. Siekdami šalies pagrindinio intereso ir ilgalaikių tikslų sėkmingo įgyvendinimo, sutinkame ir susitariame:

  1. aktyviai dalyvauti tolesniame Europos integracijos procese, įvertinus visas aplinkybes priimti sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje datos ir mechanizmo;

  2. Laikytis Mastrichto kriterijų:

      1. Šalies biudžetą rengti vidutiniam laikotarpiui (pvz., 3 metams), siekiant subalansuoto biudžeto ir įgyvendinant priemones valstybės įsiskolinimui mažinti;

      2. nepriimti teisės aktų, kurie būtų infliacinio pobūdžio;

      3. laikytis programinio biudžeto principo toliau tobulinti valstybės ir savivaldybių įmonių ir viešojo administravimo įstaigų biudžeto planavimą bei nustatyti asmeninę atsakomybę už biudžeto įvykdymą;

  1. siekti užtikrinti mokesčių sistemos stabilumą:

      1. siekti užtikrinti stabilią, aiškiai ir paprastai suprantamą bei prognozuojamą mokestinę aplinką;

      2. mokesčių lengvatos turi būti kryptingos, ekonomiškai pagrįstos;

      3. siekti mažinti darbo apmokestinimą;

      4. užtikrinti adekvačią valstybės pagalbą mažoms įmonėms, sudarant joms galimybes išlikti rinkoje ir augti.

      5. išplėsti savivaldybių mokestinį ir finansinį savarankiškumą kartu užtikrinant priemones, kad savivaldybės atsakingai tvarkytų savo biudžetus ir skolintųsi lėšas tik aiškiai pagrįstoms, su savivaldos bendruomene aptartoms ir būtinoms savivaldybės daugumos gyventojų reikmėms įgyvendinti skirtoms priemonėms.

  1. Gerinti ir skaidrinti verslo aplinką:

      1. skatinti investicijas gerinant investicinį klimatą, verslo aplinką,užtikrinant skaidrią ir lygiavertę investicinę aplinką bei lengvatas tiek vietiniams, tiek užsienio investuotojams;

      2. ugdyti verslumą ir atviras inovacijas, gerinti smulkaus ir vidutinio verslo aplinką bei skatinti tarptautinę verslo plėtrą, orientuotą į šalies eksporto apimčių didinimą;

      3. sudaryti palankias sąlygas kultūrinės ir kūrybinės industrijos bei kitoms intelektinę nuosavybę naudojančioms, aukštą pridėtinę vertę kuriančioms ir žinioms imlioms ekonominėms veikloms;

      4. konkrečiomis priemonėmis nuosekliai lengvinti verslo administracinę naštą;

      5. visomis priemonėmis ir naujomis formomis kovoti su šešėline ekonomika, nesąžininga konkurencija, korupcija ir kontrabanda.

      6. Darbo santykių reguliavimas turi būti nenutolęs nuo darbo rinkos realijų, verslo poreikių ir tam tikrų verslo sektorių poreikių (pvz., informacinių technologijų, paslaugų srities, smulkių ir vidutinių įmonių ir pan.) poreikių,.Darbo santykių reguliavimo nuostatos turi būti svarstomos tik gavus ir įvertinus darbdavių ir profesinių sąjungų nuomones.

      7. švietimo ir mokslo sistema turi būti prieinama kiekvienam visuomenės nariui ir kryptingai veikianti visuose švietimo etapuose, skatinanti jauno žmogaus pilnavertį vystymąsi bei suderinta su darbdavių poreikiais. Skatinti profesinį mokymą ir ugdymą, kooperuojant valstybės ir verslo finansinius pajėgumus bei materialinę- techninę bazę, sudarant sąlygas atlikti atlygintiną praktiką. Didinti profesinio mokymo patrauklumą.

      8. gerinti valstybės ir valstybės tarnautojo, verslo ir verslininko įvaizdį ir visuomenės pasitikėjimą;

      9. efektyvinti skolų restruktūrizavimo ir grąžinimo užtikrinimo mechanizmus ir sumažinti nepasitikėjimą kreditorių bei skolininkų santykiuose;

      10. įgyvendinti priemones verslo finansavimo galimybėms plėsti, naikinant finansų rinkos dalyvių veiklos sąlygų iškraipymus, skaidrinant ir tikslinant kreditavimo plėtrai svarbią teisinę aplinką ir užtikrinant, kad įgyvendinamos reguliacinės priemonės nestabdytų finansų sektoriaus plėtros;

      11. Valstybė turi atsisakyti jai nebūdingų funkcijų ir neiškraipyti rinkos konkurencinių sąlygų.

      12. sukurti ir patvirtinti pensijų kaupimo modelį, užtikrinantį pradėtos pensijų sistemos reformos tęstinumą, pensijinių fondų veiklos ir finansinį tvarumą bei stiprinantį gyventojų paskatas privačiam pensijų kaupimui. Mažinti SODROS deficitą, siekiant subalansuoti šalies finansus.

      13. Užtikrinti aukštojo mokslo sistemos pertvarką, orientuotą į strateginių valstybės bei racionalių ir pagrįstų darbdavių poreikių kvalifikuotiems darbuotojams tenkinimą. Aukštojo mokslo sistema turi stiprinti paskatas kelti studijų ir mokslo tyrimų kokybę, tinkamai juos finansuojant. Turi būti gerinamas mokslo darbuotojų socialinis ir ekonominis saugumas.

  1. Gerinti darbuotojų darbo sąlygas ir apmokėjimą:

      1. šiuolaikiškas darbo santykių reguliavimas, turi skatinti socialinę atsakomybę, geresnį dialogą su darbuotojais bei adekvatų apmokėjimą už darbą bei naujų darbo vietų kūrimą.

      2. Minimali alga negali būti mažesnė už santykinę skurdo ribą. Minimalios algos dydis nustatomas atsižvelgiant į pagrindinius šalies makroekonominius rodiklius. Tobulinti minimalių pragyvenimo standartų užtikrinimo sistemas.

      3. visokeriopai remti bei skatinti kuriančius, savo gerbūvį darbu užsitikrinančius piliečius ir verslą, naikinti galimybes darbingiems žmonėms egzistuoti visuomenės sąskaita, vien iš įvairiausių socialinių išmokų.

      4. Numatyti galimybę, kad vertinant paslaugų/darbų pirkimo pasiūlymus būtų atsižvelgiama ir į įmonėje mokamą vidutinį darbo užmokestį, darbo saugos ir kitas sąlygas, rodančias įmonės socialinės atsakomybės lygį.

  2. Tobulinti valstybės valdymą:



      1. Revizuoti teisės aktus, atsisakant moraliai pasenusių ir realiame gyvenime neveikiančių teisės aktų ar jų nuostatų, taip supaprastinant ir skaidrinant teisinę bazę, pritaikant šios dienos realijoms, o naujai rengiamiems teisės aktams privalomai atlikti išankstinį poveikio įvertinimą, pavedant šią funkciją vykdyti mokslo institucijoms ir ekspertams.

      2. esminiams teisės aktų pakeitimams bei naujai rengiamiems teisės aktams turėtų būti parengiamos ir išsamiai įvertinamos (pasekmių ir suderinamumo su valstybės, visuomenės interesais bei kitais teisės aktais požiūriu) ekspertinės teisinės išvados, suformuojant aukštą kvalifikaciją turinčių specialistų grupes, dalyvaujant socialiniams partneriams, teisės mokslo įstaigų atstovams bei atliekant galutinius poveikio vertinimus (pvz., kaštų ir naudos analizę, antikorupcinį vertinimą, poveikio verslui įvertinimą, poveikio žmonių sveikatatai įvertinimą);

      3. patvirtinti efektyvias teisės aktų derinimo procedūras, kurios apimtų teisės aktų derinimą nuo idėjos iki galutinio dokumento projekto ( žalioji knyga, baltoji knyga) bei, siekiant šių procedūrų naudos, nustatyti konkrečius jų terminus bei atsakomybes už šių terminų nesilaikymą;

      4. aktyvus Lietuvos pozicijos atstovavimas ES institucijose, o priėmus sprendimus - savalaikis ES reglamentų ir direktyvų, ypač tokių, kurios skatina ekonomikos augimą, įgyvendinimas.

      5. Tobulinti ir efektyvinti valstybės įmonių ir įstaigų valdymą, nustatant šioms įmonėms ir įstaigoms privalomus įvykdyti ne tik kiekybinius, bet ir kokybinius, ne tik apimtinius (produktyvumo, našumo, kt.), bet ir efektyvumo didinimo rodiklius, tokius kaip kapitalo grąžos didėjimas, grąžos aktyvams didėjimas, kaštų ir pajamų santykio mažėjimas, greitesnio pajamų augimo lyginant su kaštų augimu užtikrinimas, pelno vienam darbuotojui didėjimas) ir tiesioginės valstybės valdomų įmonių vadovų, valdybų narių atsakomybės nustatymas, jų atlygio už darbą susiejimas su įmonės tikslų pasiekimo bei jai nustatytų rodiklių įvykdymu.

      6. plėsti e-parašo ir kitų elektroninėmis komunikacijos priemonėmis pagrįstą supaprastintą įmonių, įstaigų ir gyventojų reikalų su valstybės valdžios ir valdymo institucijomis tvarkymą.

      7. pertvarkyti viešųjų pirkimų reguliavimą ir praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, persiorientuojant iš ,,pigiausios kainos“ į ,,didžiausios vertės“ (geriausios kainos/kokybės santykio) užtikrinimą.

      8. garantuoti pagarbą privačiai nuosavybei ir užtikrinti visateisį savininko disponavimą teisėtai įgyta privačia nuosavybe.

      9. Tobulinti ES struktūrinių fondų panaudojimą, siekiant aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo.

      10. Imtis visų reikalingų priemonių, kad Lietuvos žemės ir miškų ūkiui būtų užtikrintos lygiavertės finansavimo bei konkurencijos sąlygos su kitomis Europos Sąjungos šalimis.

      11. Užtikrinti vartotojų teisių apsaugą įvairiose srityse (prekybos, kelionės paslaugų, finansinių paslaugų ir kt.) bei užtikrinti ginčų sprendimo mechanizmų prieinamumą. Stiprinti vartotojų nevyriausybines organizacijas.

  1. užtikrinti energetinį saugumą už pagrįstai mažiausią kainą:

      1. vartotojo lygmenyje:

        1. didinti energetinių išteklių vartojimo efektyvumą, vadovaujantis ,,atsakingo ir taupaus energetinių išteklių“ vartojimo principu „vartoti tiek, kiek reikia;

        2. įgyvendinti principą „teršėjas moka“.

        3. didinti vartotojų energetinio sąmoningumo lygį.

        4. Pagal galimybę sudaryti sąlygas vartotojams laisvai pasirinkti energijos tiekėją.

      2. Energijos tiekimo lygmenyje:

        1. Palaipsniui įgyvendinti priemones optimalaus energijos / energijos išteklių transportavimo infrastruktūros vystymui;

        2. užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir patikimumą, įskaitant aprūpinimo energijos ištekliais laipsnišką diversifikavimą;

        3. siekti užtikrinti energijos tiekimą vartotojui mažiausiomis sąnaudomis.

      3. gamybos lygmenyje:

        1. užtikrinti „draugišką aplinkai“ energijos gamybą.

        2. laipsniškai diversifikuoti gamybos šaltinius;

        3. skatinti subalansuotą energetinių ištyeklių gamybą.



  1. stiprinti pilietinę visuomenę:

      1. sudaryti sąlygas jaunų žmonių įsitraukimui į valstybės valdymo procesus;

      2. sukurti pilnavertę socialinės partnerystės sistemą, apjungiant daugiau visuomenę bei verslą atstovaujančių organizacijų efektyviam ir rezultatyviam socialiniam dialogui užtikrinti.

      3. įgyvendinti vieningas ir visuotines priemones jauno žmogaus pilietinei sąmonei ir pilietiškumui formuoti pradedant asmens ugdymu ir mokymu pradinėse ir vidurinėse mokyklose.

      4. Peržiūrėti piliečių taikių susirinkimų, piketų, mitingų, demonstracijų bei streikų organizavimo tvarkas.



Šiuo susitarimu užtikriname, kad:

- suformuota nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kartu su socialiniais partneriais (šio susitarimo šalių deleguotais atstovais), parengs Nacionalinio susitarimo įgyvendinimo veiklų ir priemonių programą 2012-2016 metams;

- nedelsiant bus suformuotas nacionalinio susitarimo Koordinavimo ir stebėsenos komitetas, kuriam periodiškai atsiskaitys atsakingos ministerijos apie Nacionalinio susitarimo įgyvendinimo veiklų ir priemonių programos įgyvendinimą;

- kartą per metus bus organizuojami Nacionaliniai forumai šio Nacionalinio susitarimo įgyvendinimo rezultatams įvertinti;

- LR vyriausybė ir atitinkamos ministerijos ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius pateiks socialiniams partneriams Nacionalinio susitarimo įgyvendinimo veiklų ir priemonių programos įgyvendinimo ataskaitas bei surengs atitinkamus aptarimus su socialiniais partneriais bei mokslo įstaigų atstovais.


Parašai

..........

...........

............




Komentarai (0)
Vardas: El. paštas:
atgal


AutomobiliuDALYS24.lt

Sprendimas: PromoLink