gegužį gavome 30 € Jūsų paramos
ŽVILGSNIS Į TAI, KAS ŠALIES ŽINIASKLAIDOJE DAŽNIAUSIAI LIEKA ŠEŠĖLYJE!
Naujienų paieška:    

Siūlome paskaityti

atgalJURGIS ŽVINKLYS. APIE AITVARUS ŠILUMOS ŪKYJE

2012-10-08

APIE AITVARUS ŠILUMOS ŪKYJE

 

                            Doc. Jurgis Žvinklys

 

     Pastaruoju metu  nemaža diskusijų sukėlė Ūkio ministro R. Žyliaus pastebėjimai Delfi portale  apie tai,  kad  „Vilniaus energija“ gauna nepaprastai didelius pelnus. Kaip nurodoma  2011 m. “Vilniaus energijos” veiklos ataskaitoje, iš įprastinės veiklos ši bendrovė uždirbo  99,411 mln.litų pelno. Grynasis gi pelnas sudarė 84, 225 mln. litų.  Nuosavybės grąža  (t.y. grynasis pelnas padalinamas iš nuosavo kapitalo) 2011 m. buvo  47,5 proc. R. Žyliaus  skaičiavimu, vidutinė aštuonerių metų  (2004- 2011 m.) “Vilniaus   energijos“ nuosavybės grąža siekė po 37 proc. per metus.

      Viso turto grąža  2011 m. skaičiuojant pagal grynąjį pelną sudarė 14,79 proc, o skaičiuojant pagal įprastinės veiklos pelną (kuris sutampa su ikimokestiniu pelnu) sudarė 17,46 proc. Tai labai aukštas pelningumas, kelis kartus viršijantis VKEKK šilumos gamintojams nustatomą maksimalią  normatyvinio pelno ribą, kuri neturėtų viršyti 5 proc. reguliuojamo turto vertės. Todėl R Žylius ir klausia, kokie aitvarai galėjo sunešti tokią didelę naudą šiai bendrovei.

     Manyčiau, kad tų aitvarų daug ir nevienodų. Savotiški aitvarai veisiasi Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje (VKEKK). Ši Komisija ne tik nustato viršutines kainų ribas, bet ir atlieka kontrolės funkcijas. Vadinasi, gerai, kokybiškai atliekamas Komisijos darbas galėtų  užtverti kelią nenormaliai dideliam pelnui susidaryti,  ginti ne tik šilumos tiekėjų, bet ir vartotojų interesus.

    Šito ir pasigendama Komisijos darbe. Štai konkretus pavyzdys, rodantis  klaidas, netikslumus  jau  pačioje kainų nustatymo metodikoje. Turiu galvoje „Karšto vandens kainų nustatymo metodiką“, kurią patvirtino VKEKK 2009 m.  liepos 21 d. ir kuri buvo keista 2010 05 04  nutarimu Nr. 03-83

   Kaip žinoma, karšto vandens kainą sudaro dvi dalys: sąnaudos  ir pelnas. Čia ir prasideda aitvarų darbas Komisijoje, susijęs su teisingo būdo parinkimo normatyviam pelnui, įtraukiamam į kainą, apskaičiuoti. Pacituosiu visą  šios MetodikosVIII skyrių „Normatyvinio pelno skaičiavimas“:

 

      „44. Normatyvinis pelnas skaičiuojamas pastoviajai karšto vandens kainos dedamajai pagal priklausomybę:

 

NP = Sb  WACC/100 ; (tūkst. Lt)    

 

čia

Sb – nustatytos būtinosios karšto vandens ruošimo ir pardavimo sąnaudos, nuo kurių skaičiuojama pastovioji karšto vandens kainos dedamoji, tūkst. Lt;

WACC – vidutinė svertinė kapitalo kaina, %;

 

44.1. vidutinė svertinė kapitalo kaina skaičiuojama pagal priklausomybę:

 

 WACC = Re X (E/E+D) + Rd X (D/E+D); (%)  

 

čia

Re – karšto vandens tiekėjo nuosavo kapitalo pelno norma, %;

Rd – karšto vandens tiekėjo skolinto kapitalo pelno norma. Skolinto kapitalo pelno norma nustatoma kaip vidutinė metinė ilgalaikių paskolų palūkanų norma, tačiau ne didesnė už rinkos palūkanų normą, apskaičiuotą pagal 39.1.6 punktą, %;

E – paskutinių finansinių metų karšto vandens tiekėjo nuosavas kapitalas, tūkst. Lt;

D – karšto vandens tiekėjo skolintas kapitalas, tūkst. Lt;

 

 

44.2. karšto vandens tiekėjo nuosavo kapitalo pelno norma skaičiuojama pagal priklausomybę:

 

Re = Rf + Rlibor + Rm; (%)    

 

čia

Rf – metinė Europos Sąjungos šalių narių išleistų euroobligacijų palūkanų norma, kuri yra lygi penkerių metų trukmės euroobligacijų aukcionų, įvykusių per praėjusius kalendorinius metus, einančius prieš tuos metus, kuriais yra nustatomos karšto vandens kainos dedamosios, metinės palūkanų normos aritmetinis vidurkis, %. Obligacijų palūkanų norma skaičiuojama vadovaujantis Europos centrinio banko skelbiama informacija;

Rlibor – vidutinių tarpbankinio skolinimosi palūkanų normų per praėjusius kalendorinius metus, einančius prieš tuos metus, kuriais yra nustatomos karšto vandens kainos dedamosios, Vilibor ir Euribor skirtumas, %. Tarpbankinio skolinimosi palūkanų normos skaičiuojamos vadovaujantis Europos centrinio banko ir Lietuvos banko skelbiama informacija;

Rm – nuosavo kapitalo rizikos norma, %. Ji nustatoma pagal tarptautinių vertinimo agentūrų skelbiamus šalies rizikos reitingus (Bloomberg ir pan.). Komisija kasmet skelbia nuosavo kapitalo rizikos normą.

45. Karšto vandens tiekėjas, pradedantis karšto vandens tiekimo veiklą ir neturintis galimybės apskaičiuoti vidutinės svertinės kapitalo kainos, skaičiavimuose taiko šilumos tiekėjo, kurio teritorijoje tiekia karštą vandenį, pelno normą“.

 

    Kokios  šios Metodikos  klaidos?

   Pirmoji  klaida yra ta, kad neskiriamos  esminės ekonominės kategorijos  - sąnaudos ir turtas, investicijos. Kapitalo kaina  (WACC) gali būti siejama tik su investicijomis, su turtu, o ne su sąnaudomis. Sąnaudos – įmonės sunaudotas turtas ar ištekliai pajamoms uždirbti.   O kapitalo kaina gali būti siejama tik su turto, investicijų mastu.  Vadinasi, normatyvinio pelno suma iš principo negali būti skaičiuojama sąnaudas (Sb) dauginant iš vidutinės svertinės kapitalo kainos, kaip tai yra parašyta šioje Metodikoje. Tas rodo, kad Metodikos rengėjai neskiria kapitalo pelningumo (grąžos) nuo produkcijos (prekės) pelningumo .Tai du skirtingi pelningumo rodikliai.

 

    Antroji klaida -  nuosavo kapitalo rizikos  normos Rm  įvedimas  į   karšto vandens tiekėjo nuosavo kapitalo pelno  normos ir normatyvinio pelno  skaičiavimą. Tas rodo, kad Metodikos kūrėjai ir jos taikytojai skaičiuojant karšto vandens kainas nesuvokia, kad kalbama apie  normalią, įprastinę  karšto vandens tiekimo veiklą. Kur čia rizika? Rizika atsiranda kur nors  investuojant, ką nors nauja darant. O gal čia  paprasčiausias kainų skaičiuotojų triukas siekiant  padidinti  šilumos ir karšto vandens tiekėjo pelną? Juk  Metodika numato, kad Komisija net kasmet skelbia  nuosavo kapitalo rizikos normą. Gal taip siekiama, kad  nesumažėtų tiekėjo nuosavo kapitalo grąža (pelningumas)?

       Panašūs netikslumai  yra ir Šilumos kainų nustatymo metodikoje.

       Pateiktos pastabos  rodo, kad nepakankamai kvalifikuotai (o gal sąmoningai klaidingai) skaičiuojamos ir, be abejo, prastai kontroliuojamos  kainos. Tad verta detaliau, kruopščiau analizuoti šilumos, karšto vandens kainų pagrįstumą. Priešingu atveju VKEKK aitvarai  tokiais  kainų  skaičiavimais  gali gerokai paveikti šilumos ir  karšto vandens tiekimo veiklos rezultatus.

     Savaime aišku, kyla bent trys  klausimai:

    1.Gal panašių ar kitokių klaidų yra ir kitose Metodikose, kurias VKEKK yra parengusi reguliuojamoms kainoms  skaičiuoti?

     2. O kur Energetikos ministerijos kontrolė?

     3. O kas apgins vartotojų interesus?

 



Komentarai (1)
Vardas: El. paštas:
atgal


AutomobiliuDALYS24.lt

Sprendimas: PromoLink