gegužį gavome 30 € Jūsų paramos
ŽVILGSNIS Į TAI, KAS ŠALIES ŽINIASKLAIDOJE DAŽNIAUSIAI LIEKA ŠEŠĖLYJE!
Naujienų paieška:    

Siūlome paskaityti

atgalLegalių streikų Lietuvoje nebebus, tik stichiniai

2012-12-29

Teisė į streiką, kaip kraštutinę kolektyvinių veiksmų priemonę darbuotojams ginant savo ekonominius ir socialinius interesus, yra įtvirtinta tarptautiniuose teisės aktuose: Europos socialinėje chartijoje, Jungtinių Tautų tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, o Tarptautinės darbo organizacijos asociacijų laisvės komitetas yra konstatavęs, kad teisė streikuoti – pamatinė darbuotojų ir jų organizacijų teisė.

Lietuvos Konstitucijos taip pat numatyta, kad „darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teisę streikuoti. Šios teisės apribojimus, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymas“, šiuo atveju – Darbo kodeksas (DK). Jame numatyta, kad teisę organizuoti ir valdyti streikus bei kitas teisėtas priemones, kurių imtis darbuotojai turi teisę, turi darbuotojų atstovai, t.y. profesinės sąjungos, o ten, kur jų nėra – darbo tarybos. Kolektyvinio darbo ginčo sąlygas, tvarką ir streiko organizavimo procedūras reguliuoja DK skyrius „Kolektyvinių darbo ginčų reglamentavimas“.

Taigi su teise lyg ir viskas gerai, tačiau kaip Lietuvoje su teisingumu?

 

Streikas Zarasuose įvyko

Lietuvos statistikos departamentas pranešė, jog po trejų metų pertraukos šalyje 2012 m. vėl būta streikų. Ir vėl visi švietimo sektoriuje. Viena įspėjamųjų streikų banga nuvilnijo metų pradžioje, kai per pusantro šimto mokyklų streikavo dėl reikalavimų, įteiktų Švietimo ir mokslo ministerijai, nevykdymo.

Paskutinis – precendento neturėjęs neterminuotas streikas šešiose Zarasų rajono mokyklose, nukreiptas, grubiai apibendrinant, prieš savivaldybės ketinimus po truputį privatizuoti nustekentą rajono švietimo sistemą. Po to, kai Lietuvos aukščiausiasis teismas praktiškai uždraudė streikus privačiame sektoriuje UAB „Švyturys-Utenos alus“ interesus iškeldamas aukščiau bendrovės darbuotojų interesų, zarasiškių ryžtas teikė vilčių, jog teisę į streikus Lietuvoje dar galima išsaugoti.

Daugiau nei šimtas Zarasų ugdymo įstaigų darbuotojų streikavo vienuolika darbo dienų. Nors savivaldybė ragino įstaigų vadovus skųsti streiko teisėtumą, tačiau šie nepasidavė ir rajono meras konservatorius Arnoldas Abramavičius buvo priverstas su streikininkais pasirašyti susitarimą dėl streiko nutraukimo. Priimta ir profesinių sąjungų sąlyga, kad susitarimo punktai būtų aprobuoti ir savivaldybės taryboje, o pusę darbo užmokesčio už streiko dienas sutiko sumokėti savivaldybė.

 

Po streiko - represijos

Streikininkai ir jiems prijaučiantys tai traktavo kaip pergalę, kaip istorinį įvykį Lietuvos socialiniame gyvenime, kuris turės didelės įtakos mūsų ateičiai. Deja, džiaugtasi neilgai. Nepajėgusi užsmaugti streiko jam vykstant, savivaldybė metė visas pajėgas, kad sužlugdytų streikininkus jau po to. Kadangi mokytojams atlyginimus moka ugdymo įstaigos, kurių steigėja yra savivaldybė, jų vadovai staiga susidūrė su dilema: mokėti ar nemokėti? Tikėtina, kad spaudžiami savivaldybės (juk ji direktorių darbdavė!), jie pradėjo ieškoti visokiausių kliūčių, kad nebūtų išmokama už streikuotas dienas ta dalis algos, dėl kurios sutarta.

Svarstyta, ar galima tam naudoti tikslinės dotacijos – mokinio krepšelio lėšas. Ilgai delsęs švietimo ir mokslo viceministras V. Bacys pagaliau atsakė, kad galima. Pagaliau užsikabinta už Valstybinės darbo inspekcijos išaiškinimo, kuriame pabrėžiama, kad biudžetinės įstaigos už streiko dienas mokėti gali tik jeigu streikas yra teisėtas. Bingo! Taip visų šešių mokyklų vadovai teisme stojo prieš savo kolektyvus prašydami teismo pripažinti, jog įvykę streikai buvo neteisėti. Nors pareigos teismuose aiškintis streiko teisėtumą įstatymai darbdaviams nenumato.

Paklausta, kodėl nesikreipė į teismą dar streikui vykstant, jeigu matė, kad jis neteisėtas, vienos mokyklos direktorė kažką kalbėjo apie konstitucinę žmonių teisę streikuoti, tačiau kadangi dabar kalba eina apie pinigus... prisiminė atsakomybę.

Kuo baigsis šis teismo procesas (Zarasų apylinkės teisme dėl streikų užvestos trys bylos), prognozuoti neįmanoma, nes teisėjai bylose dėl streikų teisėtumo priima stulbinančias nutartis. Žemesnių instancijų teismams bepigu vadovautis Lietuvos aukščiausiojo teismo praktika, kuri, anot teisininkės Jolantos Cinatienės, jau nuo 2010 m. tendencingai formuojama darbdavių naudai.

 

Transportininkų streikas uždraustas dar neprasidėjęs

Dar vienas faktas, patvirtinantis teiginį, jog Lietuvoje surengti teisėtą streiką yra neįmanoma, įvyko šių metų lapkritį, kai Vilniaus 1 apylinkės teismas atidėjo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ lapkričio 14 d. numatytą įspėjamąjį streiką, o vėliau pripažino jį neteisėtu. Rodos, priežastis streikui aiškesnė ir būti negali – nesilaikoma kolektyvinės sutarties, visos streiko organizavimo procedūros atliktos beveik tobulai, prie ko galima prisikabinti?

Bet teismas atidėjo streiką trisdešimčiai dienų, aiškindamas, jog per dvi ankstyvo ryto valandas, kai Vilniaus gatvėmis nevažiuos 70 proc. autobusų ir troleibusų, iškils pavojus viešajam interesui ir „gali kilti grėsmė laiku neužtikrinti žmonių gyvybei, sveikatai ir saugumui reikalingų paslaugų“. Esą streiko organizatoriai savo sprendime neišdėstė motyvų, „kad įspėjamojo streiko organizavimas nuo 04 vai. 30 min. iki 06 val. 30 min. nesutrikdys visuomeninio transporto paslaugų teikimo viešajame sektoriuje“. Bet juk streikas, anot Darbo kodekso, yra laikinas darbo nutraukimas. Gal teisėja Renata Kasimovienė žino, kaip nutraukti darbą viešojo transporto įmonėje, nesutrikdant paslaugų teikimo? Gal formuojama nauja streikų forma – streikuoti per atostogas, po darbo ar net miegant?

Estijos transportininkų profesinės sąjungos pirmininkas Peepas Petersonas negalėjo atsistebėti tokiais darbuotojų teisių suvaržymais. Štai kovo 8 d. visą dieną streikavo Talino vairuotojai, o neseniai net 24 dienas vyko slaugytojų streikas ir niekam nekilo jokio pavojaus.

Kalbintas bendrovės direktorius Gintaras Nakutis ieškinį grindė sunkia finansine padėtimi. Iš tokio paaiškinimo tik juokas ėmė, atrodė, kad joks teismas tokios priežasties niekaip negalės priimti kaip kliūties teisėtam streikui paskelbti. Pasirodo, išeitis yra, reikia tik išeliminuoti Darbo kodeksą ir kolektyvines sutartis aiškinti pagal Civilinio kodekso nuostatas. Tada labai lengva nuspręsti, kad visą bendrovės darbą reguliuojanti abiejų pusių suderėta kolektyvinė sutartis nebuvo pažeista iš esmės. „Esant tokiems teismų argumentams - streikai Lietuvoje yra neįmanomi“, - sako J. Cinaitienė.

 

Išvada

Aš prognozuoju, kad šių metų streikas Zarasuose buvo paskutinis legalus, t.y. bandytas rengti laikantis Darbo kodekso. Žinant, kad darbdaviai skundžia beveik visus streikus, bei formuojamą teismų praktiką, nuo šiol streikų nebus iš viso arba, jei jų ir kils, tai bus stichiniai ir nekontroliuojami. Zarasiškiai į istoriją įeis ne tik kaip bendruomenė, pirmoji išdrįsusi streikais pasipriešinti savivaldos savivalei (mano žiniomis, to dar nebuvo daryta), bet greičiausiai ir kaip paskutinio streiko, kurį apima Statistikos departamento atliekamas „streikų statistinis tyrimas“, organizatoriai.


Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen




Komentarai (0)
Vardas: El. paštas:
atgal


AutomobiliuDALYS24.lt

Sprendimas: PromoLink