gegužį gavome 30 € Jūsų paramos
ŽVILGSNIS Į TAI, KAS ŠALIES ŽINIASKLAIDOJE DAŽNIAUSIAI LIEKA ŠEŠĖLYJE!
Naujienų paieška:    

Siūlome paskaityti

atgalPROFESINĖS SĄJUNGOS PRIEŠINSIS TROIKOS POLITIKAI

2013-02-01

 2012 m. gruodžio 13 – 14 dienomis įvyko Europos visuomeninių paslaugų profsąjungų federacijos (EPSU) suorganizuota konferencija. Joje bandyta panagrinėti socialinio dialogo būklę šakiniu lygmeniu Europoje bei ekonominio taupymo įtaką kolektyvinėms sutartims viešajame sektoriuje.

Šiame tarptautiniame renginyje, be kitų, dalyvavo ir Naftininkų profesinės sąjungos teisininkas Pramonės profesinių sąjungų federacijos tarybos narys Ramūnas Bertulis.

Grįžęs iš šios, jo nuomone, naudingos konferencijos, R.Bertulis padarė ir liūdnų išvadų, kurias paskelbė leidinyje “Profsąjungų žinios” .

“ Lietuvos profesinėms sąjungoms “TROIKOS politika gali turėti tokios įtakos, kad niekada neturėsime šakinių kolektyvinių sutarčių”, - mano autoritetingas Naftininkų profesinės sąjungos atstovas.


 Kovoti ne vien dėl atlyginimų,
o ir dėl socialinio modelio išsaugojimo


2012 m. gruodžio 13 – 14 dienomis įvyko Europos visuomeninių paslaugų profsąjungų federacijos (EPSU) organizuojama konferencija, kurioje dalyvavome kartu su Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) pirmininku Juozu Neverausku. Konferencijos tikslas - išnagrinėti socialinio dialogo būklę šakiniu lygmeniu Europoje bei ekonominio taupymo įtaką kolektyvinėms sutartims viešajame sektoriuje. Tai aktuali tema Lietuvoje, ypač LPPSF atstovaujamose įmonėse, kadangi, kaip ir visoje Europoje, taupymas skaudžiai palietė ir mūsų viešąjį bei privatųjį sektorius.


Monstras su daug galvų

Taip yra vadinama TROIKA (Europos komisija, Europos centrinis bankas bei Tarptautinis valiutos fondas), kuri įvairiomis priemonėmis veikia, kad būtų ribojamos išlaidos darbo užmokesčiui. Šios institucijos nustato įvairias taisykles, turinčias įtakos ekonominiam valdymui valstybėse narėse.

Štai Europos centrinis bankas daro spaudimą per finansines ataskaitas, Komisija – teikia rekomendacijas dėl darbo užmokesčio, naikina atlyginimų indeksacijų sistemas: tose valstybėse, kur jos yra sutartos socialinių partnerių, rekomenduojama nekelti minimalių algų, nes jos, Komisijos nuomone, jau ir taip yra didelės ir t.t. Nors tai – daugiausia rekomendacijos, tačiau valstybei jų nesilaikant Komisija gali imtis sankcijų.

Europos profsąjungoms nukirtus vieną monstro galvą, visu smarkumu pasireiškia kitos. Taigi Europos lygmeniu vyksta arši kova už darbuotojų gerovę. Štai kodėl lokalios profsąjungos turi priklausyti šakinėms, o šios – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai, nes jos moka nario mokestį tarptautinėms profsąjungoms. Neturime pamiršti, kad kova vyksta visais lygmenimis. Tai, kaip profsąjungoms pavyks apginti darbuotojų interesus Europos institucijose, turės įtakos mūsų visų gyvenimo kokybei. Deja, kaip matėme, šiuose Seimo rinkimuose neperrinkta Lietuvos valdžia turbūt uoliausiai Europoje vykdė TROIKOS nurodymus.

Darbo užmokesčiams Europoje reguliuoti ES institucijose bus sudaryta grupė, kuri juos tyrinės šalyse-narėse. Profsąjungos taip pat deleguos savo atstovus į šią grupę. Tuo tarpu Vokietijos didžiausia profesinė sąjunga planuoja ją ignoruoti bandydama parodyti, kad nepritaria ES institucijų kišimuisi į darbo užmokesčio reguliavimą valstybės viduje.


Kolektyvinių sutarčių decentralizacija

Turbūt mums, profsąjungininkams, seniai yra žinoma, kas yra šakinės kolektyvinės sutartys, tačiau iki šiol Lietuvoje nepavyksta jų sudaryti, nors daugumoje Europos šalių jos yra. Šakinės kolektyvinės sutartys aprėpia daug daugiau įmonių, net ir tas, kur nėra profesinių sąjungų. Todėl senosiose Europos šalyse kolektyvinės sutartys dengia kur kas didesnį procentą darbuotojų nei potarybinėse valstybėse.

Tuo tarpu TROIKA kėsinasi į šias sutartis ir siūlo kolektyvines derybas perkelti į įmonių lygmenį. Tai neabejotinai susilpnins Europos profsąjungų įtaką, todėl jos priešinasi šiai TROIKOS politikai.

Mums, Lietuvos profesinėms sąjungoms, kolektyvinių sutarčių decentralizacija negresia, nes, kaip sakiau, iki šiol jų neturime. Deja, TROIKOS politika gali turėti tokios įtakos, kad niekada jų ir neturėsime.


Sunkmečio įtaka socialiniam dialogui

Ekonominis sunkmetis bei taupymas neigiamai paveikė socialinį dialogą bei darbuotojų gerovę visose Europos šalyse. Darbo užmokestis per krizę buvo mažinamas 14-je ES valstybių iš 27; kitose atlyginimai įšaldyti. Net Skandinavijos šalių, kurios turi senas socialinio dialogo tradicijas, atstovai pareiškė, kad jų šalyse darbdaviai daro didelį spaudimą darbuotojų atlyginimams bei socialiniam dialogui. Stiprioms profsąjungoms pavyksta pasiekti, kad algos nebūtų mažinamos, tačiau tuomet spaudžiama didinti produktyvumą, o kai kur produktyvumui augant pakeliamos ir algos.

Deja, augant produktyvumui daug darbuotojų netenka darbo. Ypač sunki situacija susiklostė Ispanijoje, kur yra labai didelis nedarbas, o pirmosiomis aukomis naikinat darbo vietas tampa moterys. Vokietijos profesinės sąjungos yra sutarusios su darbdaviais, kad darbo užmokestis didinamas atsižvelgiant į infliacijos dydį ir produktyvumo padidėjimą, tačiau realiai darbdaviai šio susitarimo nesilaiko.

Ekonominio sunkmečio metu tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje ypač išpopuliarėjo vadinamasis autsorsingas (Outsoursing - darbų perkėlimas į kitą bendrovę, paslaugų pirkimas iš kitos bendrovės, atsisakant padalinio veiklos). Šis procesas yra įsibėgėjęs visoje Europoje, ne išimtis ir Lietuva. Dažniausiai po išskaidymo nukenčia ne tik darbuotojų darbo užmokesčiai bei garantijos, bet ir darbų kokybė. Tai pastebi visų šalių profesinės sąjungos. Tai matome ir mes Lietuvoje.

Baigdamas noriu pažymėti, jog dažnai tenka išgirsti iš narių, kad veltui mokame šakinėms profesinėms sąjungoms nario mokestį: esą galime išgyventi ir be jų. Tačiau reikia nepamiršti, kad tokiu būdu mums - tiek profsąjungos nariams, tiek ir visiems kitiems darbuotojams (kurie parazituoja profsąjungininkų sąskaita) - atstovaujama ir nacionaliniu, ir Europos lygiu. Virdami savo sultyse nieko nepadarysime, kai bus iš viršaus nuleidžiamos ES direktyvos ar Darbo kodekso nuostatos, kurių įmonės profsąjungos kompetencijos lygmeniu pakeisti neįmanoma...

Ramūnas Bertulis

Profsąjungų žinios, Nr. 11, 2013 m., sausis




Komentarai (4)
Vardas: El. paštas:
atgal


AutomobiliuDALYS24.lt

Sprendimas: PromoLink