gegužį gavome 30 € Jūsų paramos
ŽVILGSNIS Į TAI, KAS ŠALIES ŽINIASKLAIDOJE DAŽNIAUSIAI LIEKA ŠEŠĖLYJE!
Naujienų paieška:    

Siūlome paskaityti

atgalR. MOTIEJŪNAITĖ-PEKKINEN. TIKROJI CHEVRONO PELNŲ KAINA

2013-02-18

 

Tikroji „Chevrono“ pelnų kaina


Amerikos energetikos gigantę „Chevron“, vienintelę iš visų pasaulinių naftos korporacijų, lydi unikalus reiškinys - visuomeninis judėjimas, vienijantis bendruomenes, nukentėjusias nuo šios kompanijos veiklos. Šis sąjūdis atsirado daugiau nei prieš dešimtmetį, o pastaraisiais metais vis dar plečiasi; „Chevrono“ priešininkų idėjų sklaidos epicentras – interneto svetainė www.truecostofchevron.com. Čia  publikuojami pranešimai apie „Chevrono“ veiklą, pažeidžiančią bendruomenių interesus.

Be to, kasmet per metinį korporacijos akcininkų susirinkimą (dažniausiai rengiamą gegužės mėnesį) vyksta protestai. Iš įvairių šalių suvažiavę aktyvistai akcininkams bando papasakoti, kokia kaina auginami „Chevrono“ pelnai ir įteikia atitinkamus reikalavimus.

Bendruomenių ataskaitos sugula į metinį alternatyvųjį „Chevrono“ pranešimą. Pasak vieno jų, korporacijos pelnas nuo 2002 iki 2010 metų išaugo 1581 proc. ir tai daroma žmonių ir gamtos sąskaita. Nors korporaciją dėl daromų klaidų persekioja milijoninės baudos, tačiau, užuot investavusi į  naujesnes, saugesnes ir švaresnes technologijas, korporacija milijardus leidžia samdyti daugybei teisininkų ir lobistų.


Stengiasi išvengti mokesčių


Skrupulų bendrovė neturi ir veikdama savo tėvynėje JAV. Tik didelėmis Ričmondo bendruomenės pastangomis teisme pavyko sustabdyti naftos perdirbimo gamyklos plėtrą ir su tuo susijusią taršos ir sveikatos problemų plitimą.

Chevronas“ nuo 2007 iki 2009 šioje vietovėje siekė 100 mln. dolerių mokesčių lengvatos, tačiau savivaldybė 2011 m. ne tik atmetė šį prašymą, bet ir apkaltino korporaciją, jog Richmonde jos nekilnojamasis turtas buvo dirbtinai nuvertintas, ir nustatė, kad Chevronas savivaldybei skolingas 27 mln. litų.

Mes prašome „Chevrono“ sąžiningai  mokėti  vietinius mokesčius ir leisti mūsų vietinei valdžiai rūpintis bendruomenių poreikiais taip, kaip jai priklauso“, - rašoma 2011 m. judėjimo „The true cost of Chevron“ (tikroji „Chevrono“ kaina) alternatyviajame pranešime.


Stengiasi išvengti atsakomybės


Tačiau tai nepalyginama su tuo, kas įvyko prie Brazilijos krantų 2011 m. lapkričio 7 d., kai į jūrą ištekėjo 480 tūkst. litrų naftos. Kai kurie apžvalgininkai šią nelaimę lygina su avarija Meksikos įlankoje, už kurią buvo atsakinga korporacija BP.

Tačiau žiniasklaidos dėmesio Brazilijos nelaimė nesulaukė tiek daug. Brazilijos nacionalinė naftininkų federacija, atstovaujanti 300 tūkst. darbuotojų, 2012 m. kovą kreipėsi į federalinį teismą reikalaudama, kad būtų panaikintos koncesijos sutartys su „Chevronu“ žvalgyti ir išgauti žaliavinę naftą bei dujas.

Po minėtos nelaimės „Chevrono“ vadovai bandė suversti visą kaltę valstybinei Brazilijos naftos bendrovei, tačiau, kada tai nepavyko, buvo bandoma įtikinti, jog avarijos priežastimi buvo greičiau natūralus fenomenas (įtrūko okeano dugnas) nei techninis sprendimas. Vis dėlto vėliau buvo patvirtinta, jog nelaimės priežastis buvo sprendimas padidinti slėgį gręžinyje.

Tarsi to dar būtų maža, „Chevrono“ vadovai Brazilijos valdžiai pademonstravo, jog nėra pasirengę veikti esant kritinei situacijai ir leido suprasti, kad jie negalį  priimti sprendimų savarankiškai, - sprendimai turį būti aprobuojami pagrindinėje būstinėje Kalifornijoje. 

Be to, Brazilijos federalinės policijos teigimu, aptarnauti platformoms „Chevronas“ samdo  rangovines firmas. Jose dirba daug darbuotojų iš užsienio, neturinčių atitinkamų leidimų, - į šalį jie yra atvykę kaip turistai.

Platforma, kurioje 2011 m. pabaigoje atsitiko nelaimė, buvo eksplotuojama kompanijos „Transocean“, tos pačios, kuri susijusi ir su didžiuliu naftos nuotėkiu Meksikos įlankoje 2010 m.


Filipinuose – kiauri vamzdynai


2010 m. Filipinuose aptiktas naftos nuotėkis iš Batangas-Pandacan vamzdyno. Jį prižiūrinčiai bendrovei FPIC prireikė net keturių mėnesių, kad patvirtintų, jog tikrai į gruntą sunkiasi nafta. Šios naftos vamzdynų kompanijos dalis priklauso „Shell“ ir yra valdoma „Chevrono“. Beveik 3 milijonai litrų naftos produktų ištekėjo ir gal dar tebesisunkia į Bangkal bendruomenės gruntinius vandenis. Net ir po daugelio mėnesių valymo darbų juos atlikusi užsienio bendrovė negalėjo pasakyti, kada vietovė bus visiškai išvalyta nuo atliekų. Be to, niekas nežino, ar nėra kitų pralaidumų 45 metų senumo vamzdynuose.

Filipinų įstatymai atsakomybę už aplinkos taršą numato ne tik su tarša tiesiogiai susijusiai bendrovei, bet ir jos savininkams. Tačiau nuo 2010 m. korporatyvinę socialinę atsakomybę deklaruojantis „Chevronas“ neturi aiškaus naftos sandėlio iškeldinimo plano ar kompensavimo už padarytus nuostolius grafiko. Filipinų visuomeninės organizacijos dalyvauja pasauliniame judėjime prieš „Chevrono“ taktiką ir tikisi, kad korporacija imsis atitinkamų veiksmų.


Prieš metus įvyko sprogimas Nigerijoje


Naujausia nelaimė, susijusi su „Chevronu“, - 2012 m. sausio mėnesį įvykęs sprogimas dujų platformoje Nigerijoje, kuris nusinešė dviejų darbuotojų gyvybes. Tai įvyko dar nepraėjus metams po metinio 2011 m. „Chevrino“ pranešimo, kurio pagrindinė tema buvo naftos platformų saugumas. Po sprogimo korporacija tikino, kad daromi visi reikalingi žingsniai šalinti sprogimo padariniams. „Chevronas“ daug dėmesio skyrė viešiesiems ryšiams, tačiau veiksmo, kurio reikėjo, buvo gerokai mažiau, nes okeano paviršius liepsnojo dar šešias savaites. Negyvos žuvys ir delfinai ir mažiausiai vienas banginis – įrodymai to, kad tai nebuvo vien nedidelis įvykis, bet tikra katastrofa.

Kovo 2 d. liepsnų virš vandens nebebuvo matyti, tačiau „Chevronas“ negalėjo paaiškinti kodėl. Bendrovės atstovai spėliojo, kad galbūt uolų nuolaužos užgriuvo pažeistą gręžinį. Kadangi ugnis užgeso pati, o nebuvo užgesinta, nėra garantijų, kad ateityje dujų nuotėkis neišprovokuos ir daugiau sprogimų. Nors korporacijos atstovai teigia, kad dujų nutekėjimo daugiau nėra, bendruomenė praneša, kad į vandens paviršių kyla burbuliukai ir juntamas negeras kvapas.

46 dienas liepsnojęs vanduo paveikė Koluama 1 ir Koluama 2 bendruomenes Bayelsia valstijoje: užnuodytas vanduo, nuniokota aplinka, sunaikinta gyvybė, žmonės sužlugdyti ir nusivylę.

Koluama vietovėje „Chevronas“ dirba nuo 1953 m, kai buvo pradėtos seisminės operacijos. Dėl sprogdinimų bendruomenės buvo perkeltos ten, kur gyvena šiuo metu. 1963 m. kompanija rado naftos ir čia veikia iki šiol. Bendruomenių teigimu, jokios naudos iš „Chevrono“ buvimo jos nejaučiančios. Tai paneigdama korporacija išplatino pranešimą apie socialinę atsakomybę, kuriame teigiama, kad visame pasaulyje ji investavo 200 mln. dolerių bendruomenių programoms, kuriose daugiausiai dėmesio skiriama sveikatai, švietimui ir ekonominiam vystymuisi. Nigerijos įlankos bendruomenės klausia, kodėl jų nepasiekė minėtos programos?


Gyventojai kvėpuoja dujomis


Kazachastanas – deimantas „Chevrono“ karūnoje. Ketvirtis deklaruojamų kompanijos rezervų yra Kazachstane. „Chevronas“ yra didžiausia privati naftos kompanija šalyje, ji nors ir vaidina svarbų vaidmenį šalies ekonomikoje, tačiau gerokai apkartina piliečių gyvenimą. Už socialinę, ekologinę  atsakomybę deklaruojančios įmonės fasado slypi nepatrauklūs  faktai apie „Chevrono“ veiklą, kuri pažeidžia vietinių gyventojų, darbuotojų teises ir smarkiai teršia aplinką.

Jau devynerius metus Berezovkos kaimo (apie penkis kilometrus nutolusio nuo Karačiaganako naftos ir dujų kondensato telkinių) gyventojai kovoja už tai, kad būtų perkelti į švarią ir saugią aplinką.

Kai tik telkiniai buvo pradėti eksploatuoti, 1300 Berezovkos kaimo gyventojų sveikata ženkliai pablogėjo. Pasak nepriklausomų šaltinių, apie pusę gyventojų kenčia nuo chroniškų ligų. Tai vandenilio sulfato ir kitų toksinių medžiagų, kurios susijusios su naftos gavyba ir perdirbimu, poveikis.

Tuo tarpu valstybės ir KPO („Chevronas“ turi 20 proc. šios įmonės akcijų) monitoriai nerodo, kad oro užterštumas peržengtų ribas.  Abejonių neišsklaidė ir 2011 m. pabaigoje  sumontuotos dvi aplinkos stebėjimo stotys, nes gyventojai užuodžia dujas beveik kasdien. Ypač stiprus dujų kvapas (net nebuvo įmanoma būti lauke) buvo juntamas 2012 m. balandį. Tuo tarpu KPO atsakė, jog jų prietaisai nefiksavo jokio užterštumo normų viršijimo.

Dar viena problema – smegduobės, kurios pradėjo rastis 2010 m. pabaigoje Berezovkos kaime ir jo apylinkėse. Gyventojai mano, kad tai susiję su operacijų Karačaganake plėtra. KPO pastatė ženklus, perspėjančius apie smegduobes, tačiau tyrimas, kodėl jos randasi, nebuvo pradėtas.

Kazachstano įstatymai numato, kad pradėjus naftos ar dujų gavybą, kaimiečiai, gyvenantys sanitarinėje apsaugos zonoje, turi būti iškelti. Tačiau iki šiol nei vyriausybė, nei kompanija nieko nesiėmė. „Chevronas“ teisinasi tuo, kad yra tik vienas iš KPO konsorciumo dalininkų.

Vis dėlto iš Tengizo kompanija iškeldino vietinius gyventojus, kurie pateko į rizikos zoną. Tai rodo, kad „Chevronas“ net toje pačioje šalyje taiko dvigubus standartus.

Kita kompanija – TCO, kurios pusė priklauso „Chevronui“, - taip pat turi ilgą poveikio aplinkai istoriją, tačiau čia yra ir kita – rangovų samdomų darbuotojų darbo sąlygų problema. 2012 m. sausio mėn. vienos Turkijos bendrovės darbuotojai pradėjo streiką reikalaudami iki 500 dolerių pakelti algą. Bet ne vien mažas darbo užmokestis yra problema, o ir darbuotojų gyvenimo sąlygos. Darbuotojų diskriminacija – ne vienetiniai atvejai rangovinėse kompanijose, dirbančiose kompanijai TCO.  Pastaroji teisinasi, kad neva neturi teisės kištis į rangovų vidaus reikalus. Ji tikriausiai pamiršo apie kruvinus socialinius konfliktus Zhanaozene 2011 m. gruodį ir Tengize 2006 m. spalį. Nevienodai apmokamų Turkijos ir Kazachstano darbuotojų susidūrimai turėjo skaudžių pasekmių: nusiaubti biurai, sumaitotos mašinos, sudeginti konteineriai ir daug sužeistųjų.

Tai įvyko toje pačioje kompanijoje.


Parengta pagal www.truecostofchevron.com medžiagą.

Iš anglų kalbos vertė Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen




Komentarai (0)
Vardas: El. paštas:
atgal


AutomobiliuDALYS24.lt

Sprendimas: PromoLink