gegužį gavome 30 € Jūsų paramos
ŽVILGSNIS Į TAI, KAS ŠALIES ŽINIASKLAIDOJE DAŽNIAUSIAI LIEKA ŠEŠĖLYJE!
Naujienų paieška:    

Siūlome paskaityti

atgalAPIE „MOKSLINES” GUDRYBES, NAUDOJAMAS ŠILUMOS, ELEKTROS IR DUJŲ VARTOTOJAMS APIPLĖŠTI

2013-03-26

 Kritinės pastabos apie šilumos, elektros ir dujų kainodarą


Doc. Jurgis Žvinklys

 

Nuolat didėjančios elektros ir šilumos kainos verčia ieškoti jų didėjimo priežasčių. Manyčiau, kad žymiu laipsniu tas didėjimas yra susietas su Metodikų, pagal kurias reguliuojamos monopolininkų kainos, kokybe. Tas elektros,  šilumos ir dujų  kainų nustatymo Metodikas parengia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).Todėl beveik visus tų kainų skaičiavimų klaidingus teiginius ir net sąmoningus netikslumus "pagimdo" ši Komisija, sukurdama  „tobulą“ dokumentą elektros , šilumos ir dujų kainoms nustatyti.

 

Kiek kainuoja VKEKK?

 

Pradėsiu nuo pavyzdžio, rodančio , kaip Komisijos reguliuojamos kainos įgalina energetikos įmones maudytis didžiuliuose pelnuose. Antai  UAB „Visagino atominė elektrinė“ (net neįsivaizduojant, ką ji realiai veikia) už 2012 metus  pervedė į valstybės biudžetą 275 mln. litų dividendų. Tai reiškia, kad elektros energetikos įmonėse gauta nepaprastai daug pelno, jei tiek jo buvo  atseikėta valstybei dividendų pavidalu. O kiek dar liko elektros energetikos įmonėse nepaskirstyto pelno ir kiek buvo sumokėta pelno mokesčio į valstybės biudžetą.

Juk yra prigalvota visokiausių energetikos įmonių tarpusavio pavaldumų,  prigalvota  visokiausių vadinamųjų „pagrįstų sąnaudų“, kad jose puikiai užmaskuojami ne visiškai paaiškinami ir vartotojams suprantami reiškiniai. Turiu galvoje VIAP (Visuomeninius interesus atitinkančias paslaugas), sudarančias vos ne milijardines sumas. Ir nuo VIAPO, ir nuo Visagino  atominės elektrinės pelno vartotojams elektros kainos vis didėja ir didėja

Negana to, – Komisijai jau nepakanka jai išlaikyti vien iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų. LR energetikos įstatymo 8 straipsnio 15 dalyje yra nurodoma , kad VKEKK , nors ir būdama biudžetine įstaiga, turi pajamų. Šios Komisijos   pajamos yra pripažįstamos energetikos įmonių pagrįstomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas energijos perdavimo ir skirstymo kainas. Šios pajamos formuojamos iš energetikos įmonių atskaitymų. „Komisijos kitų metų pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių metų atskirų energetikos sektorių  metines energijos perdavimo ir (ar)paskirstymo veiklos pajamas :1,1 procento šilumos perdavimo veiklos pajamų, 0,25  procento elektros energijos perdavimo  ir skirstymo pajamų ir 0,7 procento gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų“, - rašoma minėtame Įstatyme. Apskaičiuotas sumas įmonės perveda į Komisijos sąskaitą. Vadinasi, kuo didesnes kainas Komisija nustato, tuo daugiau milijonų  įplaukia į jos sąskaitą. Gudriau ir nesugalvosi.

Energetikos įmonės nieko iš to nepraranda, nes  „pagrįstos sąnaudos“ yra  įtraukiamos į kainą ir „pagrįstai“ užkraunamos ant vartotojų pečių. O kodėl tą papildomą lėšų poreikį , šią savotišką pašalpą,  Komisijai turi finansuoti vartotojai, o ne energijos tiekimo įmonės ar Vyriausybė? Reikėtų gal manyti, kad , vartotojams neprieštaraujant, ateityje tie atskaitymų procentai net gali būti didinami, jei Komisija darysis neįgali su kažkodėl ribotu  biudžetiniu finansavimu vykdyti kainų reguliavimo ir priežiūros programų ar dar kažko. Juk taip aiškiai  vyksta su VIAP-u, kurio mastai kasmet mistiškai didėja.

 

Kaip slepiamas pelnas

 

Pastaruoju metu  Komisijoje yra vargstama su šilumos,elektros ir dujų kainų nustatymo Metodikų pakeitimu. Šitas procesas vyksta jau keleri metai, jis nepagrįstai užsitęsė. Reikalas tas , kad Komisija pirmiausia parengė kainų nustatymo principų aprašų projektus ir pateikė juos tvirtinti Vyriausybei. Šiai patvirtinus principų aprašus, Komisija rengia kainų nustatymo Metodikų pakeitimų projektus.

Viena iš galimų priežasčių, nulėmusių savotišką Komisijos murkdymąsi rengiant kainų nustatymo Metodikų pakeitimus, yra pelno rodiklio ignoravimas, sakyčiau,  gal net savotiškas energetikos įmonių pelno slėpimas nuo vartotojų. Kam vartotojams aiškinti ir skaidrinti kainų apskaičiavimo procesą, jei tą procesą galima taip modernizuoti, kad net patys kainų reguliuotojai jame pasiklysta

Svarbiausias modernizavimo požymis yra tas, kad vietoje visiems suprantamo pelno rodiklio yra sugalvota čia  naudoti protingumo kriterijų atitinkantį investicijų grąžos rodiklį, kurio esmę sunku suvokti Todėl čia viskas sujaukiama  ir tuo  mažinamas kainodaros skaidrumas.  Juo labiau, kad Metodikos numato energetikos įmonėse vesti specialią reguliavimo veiklos apskaitą, kuri skirsis nuo įprastinės finansinės apskaitos, taikomos versle.

Pagal iki šiol galiojusias Metodikas kaina būdavo apskaičiuojama sudedant dvi jos dedamąsias: sąnaudas ir pelną. Abi dedamosios yra išreiškiamos litais arba centais. Pagal naująsias Metodikas kaina susidės iš sąnaudų ir protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos. Štai čia ir tampa visiškai neaišku, kaip galima sudėti sąnaudas, išreikštas litais ar centais, su investicijų grąža, kuri rodoma procentais ar koeficientu. Sąvoka „investicijų grąža“ yra sąvokos „investicijų pelningumas“ sinonimas. Investicijų pelningumo (kurį Metodikų kūrėjai vadina investicijų grąža) rodiklis yra pelno ir investicijų (turto) santykis, o ne absoliuti suma. Vadinasi, pelningumas (grąža) ir pelnas  - du skirtingi rodikliai. Tik pelnas gali būti sudėtinė kainos dalis.

Reikia didelės fantazijos ir mokslinio neatsakingumo kad šitaip būtų iškreipta kainos sudėties samprata.

Gerai yra tai, kad Metodikose suvienodinami visuose energetikos sektoriuose  investicijų grąžos skaičiavimo principai, numatant kad visur bus naudojama vidutinė svertinė kapitalo kaina. Bet visuomet reikėtų prisiminti, kad   ši grąža, ši kapitalo kaina yra išreiškiama procentais.

Remiantis šia vidutine kapitalo kaina, šia investicijų grąžos norma reikėtų apskaičiuoti pelną, kaip kainos sudedamąją dalį. Tik taip būtų suvienodinta abiejų kainos dalių – ir sąnaudų, ir pelno – išraiškos forma. Tik taip galima būtų išvengti ekonominių svaičiojimų apie protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, kaip kainos dedamąją dalį. Padaugindami investicijų sumą (pagal įmonių balansus) iš vidutinės svertinės ilgalaikio kapitalo kainos (proc.) surandame būtiną energetikos įmonei uždirbti  pelno sumą. Bet šios sumos nereikėtų vadinti investicijų grąža, o reikėtų vadinti  pelnu

Kaip žinoma, yra keli pelno rodikliai. Šiuo atveju, kai vidutinė svertinė ilgalaikio kapitalo kaina nustatoma pagal ilgalaikius skolintus ir nuosavus pinigus ( o šie nustatomi pagal įmonių balansų duomenis), matyt, kalbame apie pelną iki palūkanų ir pelno mokesčio (angl. EBIT –Earnings Before Interest and Taxes).  Ką gali žinoti, gal šitoks pelno rodiklis Metodikų kūrėjus suglumino, ir vietoj žodžio „pelnas“ imta  vartoti žodį „grąža“? Vadinasi, visas įmonėje naudojama turtas turi padėti uždirbti pelno, kuris yra įvardijamas terminu „pelnas iki palūkanų ir mokesčių“ (EBIT). Kitaip tariant, EBIT yra suma iš visų pajamų atėmus visas išlaidas, tačiau iki sumokant  palūkanas ir mokesčius. Toks pelno rodiklis rodo, kiek kasmet įmonėje bus uždirbta pinigų savininkams ir valstybei :

- kreditoriams (palūkanos);

- mokesčių institucijoms (mokestis);

- akcininkams (dividendai/nepaskirstytasis pelnas).

Jau minėjau, kad toks nevykęs bandymas vietoj normatyvinio pelno rodiklio vartoti protingumo kriterijų atitinkantį investicijų grąžos rodiklį yra gal savotiškas mėginimas paslėpti pelno , įtraukiamo į kainas, dydį. Bet nevykęs šio rodiklio vartojimas kainų skaičiavimuose tik nugramzdino į didesnį liūną kainų nustatymo Metodikų rengėjus.  O kaip nustatyti, ar ta investicijų grąža atitinka dar kažkokį protingumo kriterijų? Ar, tarkime, UAB „Visagino atominės elektrinės“ sumokėta į valstybės biudžetą 275 mln. litų dividendų suma atitiko protingumo kriterijų?

Taip nekvalifikuotai parengtos ar sąmoningai sudarkytos slepiant pelną Metodikos dar neturėjome. 

O kas apgins vartotojų interesus? Matyt, tą padaryti galima tiek pakeičiant LR energetikos įstatymą, tiek sustiprinant Energetikos ministerijos kontrolę  rengiant minėtas Metodikas.

 



Komentarai (0)
Vardas: El. paštas:
atgal


AutomobiliuDALYS24.lt

Sprendimas: PromoLink