gegužį gavome 30 € Jūsų paramos
ŽVILGSNIS Į TAI, KAS ŠALIES ŽINIASKLAIDOJE DAŽNIAUSIAI LIEKA ŠEŠĖLYJE!
Naujienų paieška:    

Siūlome paskaityti

atgalPASIŪLYMAI KAIP SUMAŽINTI ELEKTROS ENERGIJOS KAINAS

2013-04-15

 TECHNINĖS IR ORGANIZACINĖS PRIEMONĖS ELEKTROS ENEREGIJOS KAINAI SUMAŽINTI

Trišalės tarybos energetikos komiteto pirmininkas

Algirdas Jaruševičius

Lietuva išgyvena energetinį skurdą – patį didžiausią šių laikų valstybės istorijoje ir patį didžiausią tarp visų Baltijos valstybių. Už gamtines dujas sumokame 15 proc. daugiau nei kaimyninės Latvija ar Estija ir 30 proc. daugiau nei Vokietija.

Elektros energija Lietuvoje taip pat yra pati brangiausia tarp Baltijos valstybių. Kodėl taip? Juk istoriškai paveldėjome pačią geriausią elektros tinklų infrastruktūrą; turime didelę vertybę – Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, kuri pigią „naktinę“ energiją paverčia į tris kartus vertingesnę „dienos“ energiją. Veikia patikima ir patogaus galingumo Kauno hidroelektrinė. Be to, Lietuvoje nėra plačių pelkių, aukštų kalnų ar amžinojo įšalo, kurie apsunkintų elektros energijos persiuntimą.

 

Panašu, kad brangiausią elektrą nulemia kitas faktorius. Tai valstybės valdininkų nesugebėjimas racionaliai tvarkyti elektros energetikos sistemos, milžiniško kiekio lėšų praradimas įvairiuose neskaidriuose projektuose.

 

Afera Nr. 1

Neskaidrių veiksmų požymiai Lietuvos elektros energetikoje itin suvešėjo nuo įvykių, kuriuos visuomenė ir specialistai įvardijo kaip LEO LT – „NDX energija“ aferą. Tuomet, įvairiais paskaičiavimais, valstybei buvo padaryta žala apytikriai už 2 milijardus litų, o Vyriausybė grupuotei su kriminaliniu šleifu išmokėjo 680 milijonų litų. Ši afera kažin kodėl neįvertinta nei politiškai, nei baudžiamąja prasme. Kartą paragavus negali sustoti?

 

Šiandien buitinis vartotojas yra priverstas už vieną kilovatvalandę sumokėti virš pusės lito. Dar labiau nukentėjo pramonės įmonės, vartojančios vidutinės įtampos (6-35 kV) elektros energiją. Tai didžiausios ir efektyviausios šalies įmonės, eksploatuojančios nuosavus vidutinės įtampos elektros tinklus. Šioms įmonėms elektros energijos kaina buvo neproporcingai daug padidinta – ir už energiją, ir už leistinąją naudoti galią ir net už perdavimo patikimumą. Tokie kenkėjiški veiksmai pramonės įmonių atžvilgiu tęsiasi nuo pat 2004 metų, kuomet „Vakarų skirstomieji tinklai“ padovanoti „Maksimos“ prekybininkams. Tada, „per vieną naktį“, buvo sudarkyta vidutinės įtampos tarifų suskaičiavimo sistema, kurios Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nesugeba atstatyti iki šiol. Šių veiksmų pasekmė – įmonių, eksploatuojančius nuosavus tinklus, produkcija brangsta, konkurencingumas, taip pat ir tarptautinis, krenta; įmonėse mažėja darbo vietų ir jų plėtra tampa komplikuota.

 

Kainų ir energetikos komisija – turgaus lygio?

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos vadovybė motyvuoja, kad tokia kainodara yra atliekama pagal „suderintą ir patvirtintą metodiką“. Deja, tenka apgailestauti, kad VKEKK nėra pajėgi apskaičiuoti ir patikrinti jai teikiamus energetikos įmonių duomenis. Ši komisija, ypač paskutiniaisiais savo veiklos metais, yra tapusi tik dekoratyvine įstaigėle, imituojančia kainų reguliuotojos vaidmenį. Tokia situacija jau keletą metų specialistams yra žinoma ir itin išryškėjo, kai bendrovė „Lietuvos dujos“ buvo viešai įtarta, kad VKEKK pateikė neteisingus savo veiklos duomenis ir todėl vartotojai už dujas sumokėjo galimai per daug. Priekaištai buvo pateikti tik dujų bendrovei, tuo tarpu VKEKK liko „ne prie ko“. Kodėl? Juk tai jos užduotis yra patikrinti ir įvertinti teikiamų duomenų teisingumą. Panašu, kad ši komisija tokiu būdu „nustatinėja“ ir kitų energijos rūšių kainas, kurios nėra nei suskaičiuojamos, nei patikrinamos, nei išanalizuojamos.

 

Nustatant galutinius elektros energijos tarifus vartotojams, VKEKK dar įvertina gausybę (apytikriai – trisdešimt) laisvai pasirenkamų korekcijos koeficientų, kurių pavadinimai prasideda žodžiais: „prognozuojama“, „planuojama“, „nenumatyti pasikeitimai“, „indeksavimo“, „koregavimo“ ir pan. Labai panašu, kad vartotojams pateikiama kaina yra „sutarta“ tarp energijos tiekėjo ir VKEKK vadovybės.

 

Pagrįstų įtarimų dėl VKEKK vadovybės veiklos sukelia faktas, jog buvo „išsirūpinta“, kad komisijos veiklos finansavimo gaunamos pajamos tiesiogiai priklausytų nuo reguliavimo subjektams komisijos leisto pajamų dydžio. T.y. sudaryta neskaidri ir vartotojams kenksminga situacija, kuomet komisijos vadovybė yra materialiai suinteresuota nustatyti kuo didesnius energijos tarifus ir leisti gauti kuo didesnes pajamas energijos tiekėjams. Korupcijos masteliais pagarsėjusioje Lietuvoje tokią situaciją privalu nedelsiant atšaukti, o komisijos pajamas derėtų nustatyti pagal veiklai būtinas sąnaudas.

 

Valstybės kompetentingos institucijos pagaliau privalo įvertinti akivaizdų faktą, kad VKEK komisijos pirmininkei Dianai Karsokaitei jos užimamos pareigos yra nepakeliama našta.

 

Afera Nr. 2

Itin ryškiai elektros energijos kainą padidino netramdomos išlaidos vadinamosioms „Viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms“ (VIAP). Šių pinigų, per tarifą surinktų iš elektros energijos vartotojų, likimas yra itin įtartinas.

 

Vyriausybės sprendimais didelė dalis surinkto VIAP'o ir elektros energetikos įmonių pelno buvo atiduodama vienai kontraversiškai įmonei – „Visagino atominė elektrinė“ (VAE). Ten pinigų pėdsakai iš visuomenės matomumo ribų pradingdavo. Tik retkarčiais, žurnalistų dėka, išgirsdavome apie švaistomas dešimtimis ir šimtais milijonų skaičiuojamas sumas. Pavyzdžiui, dešimtys milijonų litų buvo skirta „teisinėms konsultacijoms“ apmokėti.

 

Reiktų įvertinti, kad pasaulinėje korupcijos prevencijos praktikoje yra žinoma: patogiausia pinigus galima išvogti milžiniškas sumas sumokant už įvairias „konsultacijas“.

 

Pagal įvairių šaltinių skelbiamus daugkartinius duomenis, VAE „poreikiams“ jau yra išleista iki 500 milijonų litų. Klausimas: ko yra įsigyta už šiuos pinigus? Trys – penkios dešimtys kilogramų „dokumentų“, kurie artimiausioje ateityje, tikėtina, taps visiškai bevertės makulatūros sankaupa?

Visą šį milžinišką pinigų srautą kontroliavo itin siaura, tarpusavyje galimai susijusių asmenų grupė.

Itin neskaidrus yra Ignalinos AE uždarymo finansavimas. Darbų rangovui avansu sumokėti, „konsultacijoms“ išleisti ir dėl darbų vėlavimo prarasti pinigai, kaip skelbiama, yra numatomi surinkti iš vartotojų per tarifą.

 

Ko nepasko „patriotai“ apie AE

Lietuva jau pagarsėjo kaip senus automobilius masiškai importuojanti šalis. Tuo tarpu siaura grupelė politikų itin stengiasi, kad Lietuva taptų dar ir senoviškos, gremėzdiškos ir abejotino saugumo branduolinės įrangos importuotoja. Peršamos konstrukcijos branduolinės įrangos atsisakė daugybė pasaulio šalių. Lietuvai siūloma įranga prieš daugelį metų buvo užsakyta ir suprojektuota JAV Teksaso valstijai, kurios vadovai atsitokėję šios įrangos taipogi atsisakė. Šiandien kai kurie politikai labai stengiasi Lietuvos energetikos sistemą neatsiejamai pririšti prie Rusijos, nes tik iš ten bus įmanoma gauti milžiniško dydžio 1340 MW vadinamąją rezervinę galią ketinamai pastatyti VAE. Jokiais kitų šalių tinklais nebus įmanoma tokio dydžio galios parsisiųsdinti, nes planuojamų jungčių su Skandinavija ir Vakarais pralaidumo neužteks.

 

Lietuva būtų vienintelė valstybė pasaulyje, besistatanti tokio milžiniško galingumo AE, susidedančią tik iš vieno agregato. Šis objektas būtų Lietuvos ilgametės priklausomybės (energetinės, ekonominės ir politinės) nuo Rusijos garantas.

 

Šiai politinei-energetinei aferai užmaskuoti, kaip jau yra įprasta, pasitelkiami pašūkavimai patriotizmo tematika. Skleidžiamas mitas, jog Lietuva privalo statyti VAE, nes tokiu atveju Rusija ir Baltarusija savųjų AE nebestatys. Deja, šiuo klausimu „traukinys jau išvažiavo“.

 

Kuomet reikėjo kvalifikuotai rūpintis, kad Lietuvos pašonėje nebūtų statomos net dvi AE, šiandieniniai VAE propaguotojai reikiamai nepasistengė, kad to neįvyktų. Juk akivaizdu: Lietuvos pašonėje jau yra statomos dvi AE, tai gręsia viso Baltijos jūros baseino radiacine tarša. Ar Lietuvos įgaliotieji asmenys bandė veiksmingai inicijuoti visų devynių Baltijos jūros baseino valstybių nuolat veikiančios institucijos įsteigimą bei siekti tarptautinės paramos, kad šios grėsmės neliktų? Veiksmingų iniciaryvų nematėme.

 

Jeigu pavyktų įgyvendinti ketinimus statyti naująją VAE, už elektros energiją mums tektų mokėti bene brangiausiai tarp visų pasaulio valstybių, būtų galutinai nualinta Lietuvos finansų sistema, o apie energetinę nepriklausomybę tektų užmiršti ilgiems dešimtmečiams.

 

Tuo tarpu Lietuvai iš ketinamų VAE įrengti 1340 MW galios atitektų 34 proc., iš kurių panaudojama būtų ne daugiau 75 proc., nes tokia yra branduolinės elektrinės eksploatavimo technologija. Taigi reali Lietuvai atitenkanti galia tebūtų vargani 340 megavatai, o tai yra eilinės kogeneracinės elektrinės, naudojančios universalųjį kurą (skystą, kietą, dujinį, biokurą) galia. Tokios elektrinės statyba kainuotų ne daugiau 500 mln. litų, bet ne 7 milijardus, kuriuos ketinama išmesti atominei senienai.

 

Tuo tarpu branduolinės energetikos technologija sparčiai tobulėja. Jau yra pradėtos mažo ir vidutinio galingumo, itin aukšto saugumo 4-osios kartos AE licencijavimo procedūros, kurias ketinama užbaigti iki 2018 metų. Lietuvai būtų tikslinga palaukti dar bent 4-5 metus, o po to, jeigu bus būtina, statyti bent du naujuosius branduolinius agregatus po 200 megavatų galingumo.

 

Kada sulauksime audito rezultatų?

Elektros energetikos sistemoje beprasmiško pinigų „prapuldymo“ atvejų yra apstu. Didžioji VIAP'o dalis – 55 proc. arba apytikriai pusė milijardo litų – yra skiriama Lietuvos elektrinės (Elektrėnų) veiklai. Dažnai važinėjantieji tarp Kauno ir Vilniaus pastebi, kad nė vienas Elektrėnų elektrinės kaminas nerūksta.

 

Yra vieša paslaptis, kad energija yra importuojama, o VIAP'as nukeliauja nežinia kur. VKEK komisijos vadovės paaiškinimas, jog keletas „neįsisavintų“ milijonų bus kada nors perskaičiuoti, kelia dar vieną klausimą: o kur bus panaudojama dar mažiausiai trečdalis milijardo? Ar VAE „konsultacijoms“ apmokėti? Bet tai juk yra Lietuvos piliečių pinigai.

 

Tuo tarpu nepriklausomų specialistų nuomone, Elektrėnų elektrinės gyvybingumui palaikyti visiškai pakaktų ne daugiau 40 mln. litų metinių išlaidų.

 

Gautos žinios, kad pagal energetikos „strategų“ siauros grupuotės užmačias buvo numatyta, jog pagrindinė VIAP pinigų dalis bus surenkama ir išgabenama į užsienį be patikimų garantijų, jog kada nors šie pinigai sugrįš į Lietuvą. Tenka tik pritarti naujajai Vyriausybei, užkertančiai galimybę tokiems veiksmams.

 

Pagirtinas naujosios Vyriausybės ketinimas energetikos sektoriuje atlikti išsamų finansinį auditą. Tik ar greitai visuomenė sulauks tokio audito rezultatų? Ar toks auditas pavirs į konkrečias baudžiamąsias bylas? Bent gera pradžia yra – VAE iniciatoriai ir vykdytojai jau yra atskirti nuo energetikos įmonių sunešamų pinigų srauto, šios tik popieriuje egzistuojančios elektrinės akcijos išsprūdo iš įtartinos veiklos procesų.

 

Elektrėnus dar galima išgelbėti

Elektros energijos kainą didina šiurkščios klaidos (nusikaltimai?) statant kai kuriuos energetikos objektus. Elektrėnų elektrinės 9-ojo agregato statybai jau yra išleista apytikriai 1,3 milijardo litų. Tuo tarpu šis objektas, dar net nepradėjęs veikti, jau yra moraliai pasenęs ir neatitinka ES keliamų reikalavimų, nes nėra kogeneracinis ir gamins tik elektros energiją, o perteklinė šiluma bus išleidžiama į Elektrėnų marias, apytikriai už 200 mln. litų per metus. Tai yra mūsų, vartotojų, pinigai.

 

Minėtą klaidą (nusikaltimą?) dar galima būtų iš dalies ištaisyti, modernizuojant minimą energetinį bloką į kogeneracinį ir jo gaminamą šilumą perduoti naujai nutiestais magistraliniais tinklais į Vilniaus šilumos tinklus.

 

Panašus magistralinis tinklas per rekordinius du mėnesius jau yra nutiestas iš Elektrėnų į Vievį. Specialistų paskaičiavimais, magistralinio vamzdyno nutiesimas į Vilnių kainuotų ne daugiau 450 milijonų litų, t.y. objektas atsipirktų per nepilnus 3 metus. Įvertinant šiuolaikinių vamzdynų aukštas termoizoliacines savybes, specialistų paskaičiavimo preliminarūs duomenys yra realūs. Tokio projekto realizavimas sudarytų galimybę atpiginti ne tik elektros, bet ir šilumos energiją vilniečiams.

Toks projektas būtų itin realus, turint omenyje, kad šioje elektrinėje veikia 7-as ir 8-as energetiniai agregatai, kurie yra kogeneraciniai, brangiai rekonstruoti pagal ES reikalavimus ir kurie, pagal amortizacines galimybes, gali dar veikti ne mažiau 30 metų. Šių agregatų bendrasis energetinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) yra ženkliai didesnis nei 9-ojo agregato, skirto tik elektrai gaminti.

 

Tačiau tokiam projektui priešinasi kriminalinio šleifo grupuotė, kurios tikslas – pastatyti Vilniaus miesto vakarinėje dalyje komunalinių atliekų (pavadinus jas biokuru) deginimo įmonę ir tokios statybos pagalba užsitikrinti Vilniaus šilumos tinklų turto perėmimą savo nuosavybėn arba bent nuomą neribotam terminui. Pavykus šiems kėslams, šilumos racionalios kainos vilniečiams niekuomet nebevertėtų tikėtis. Tokiems veiksmams reklamuoti sukuriama ir pasitelkiama įvairios „konsultantų asociacijos“, vykdomi lobistiniai veiksmai.


O galėtume mokėti net trečdaliu mažiau

Elektros energijos kainoms sumažinti būtina racionaliai panaudoti Kruonio HAE galimybes. Šiuo metu ten veikia 4 energetiniai agregatai po 200 MW galios. Šioje elektrinėje yra paruošta galimybė įrengti dar keturis agregatus po 200 MW. Yra net nutiesti magistraliniai vamzdynai į žemutinį KHAE baseiną (Kauno marias).

 

Derėtų skubos tvarka įrengti dar bent du agregatus. Esant faktui, kad yra „naktinės“ energijos perteklius vidaus ir tarptautiniuose tinkluose ir kuomet šios energijos kaina yra 2- 3 kartus mažesnė nei „piko“ energija, tokios statybos ekonominis efektyvumas neabejotinas. Dviejų agregatų statybos kaina sudarytų apytikriai 800 mln. litų, o išvystoma galia „pikinėmis“ valandomis netgi viršytų ketinamos statyti VAE gaminamą Lietuvai liksiančią faktinę vidutinę galią.

 

Taigi akivaizdu, kad brangiausiai už elektros energiją Lietuvos vartotojai mokame dėl neracionalių, galimai nesažiningų „energetikos strategų“ veiksmų ir neveikimo ten, kur būtina skubiai veikti.

 

Jeigu elektros energetikos sistema būtų buvus protingai ir sąžiningai valdoma, apytikriais paskaičiavimais šiandien Lietuvos vartotojai už energiją mokėtų iki 35 proc. mažesnę kainą. Galima tik palinkėti naujajai Vyriausybei, kad klaidoms (nusikaltimams) energetikoje ištaisyti būtų pasitelkti kvalifikuoti specialistai ir atsisakoma neaiškios moralės bei patirties „vadybininkų“ paslaugų. Būtini ir teisėsaugos institucijų ryžtingi ir rezultatyvūs veiksmai.


PASIŪLYMAI ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS BŪKLEI PAGERINTI


1. Atlikti išsamų ekonominį – finansinį elektros energetikos sektoriaus įmonių auditą, nustatant ir užkertant galimybes neracionaliai naudoti ir grobstyti investicines bei kitos paskirties lėšas.

 

2. Sudaryti tarpžinybinę kvalifikuotų specialistų darbo grupę problemoms elektros energetikos sektoriuje spręsti. Šios darbo grupės veiklos planuose siūlome numatyti žemiau pateikiamas užduotis.

 

2.1. Išnagrinėti ir pateikti specialistų kvalifikuotus ir nepriklausomus pasiūlymus dėl naujos atominės elektrinės statybos, jos ekonominio tikslingumo ir atsižvelgiant į visuomenės referendumo rezultatus.

 

2.2. Išnagrinėti galimybę ir pateikti pasiūlymus Lietuvos stambiausias kogeneracines elektrines perduoti valdyti centralizuotai žinybai.

 

2.3. Racionaliai subalansuoti šiluminių elektrinių veiklą ir peržiūrėti VIAP'o sumos dydžio pagrįstumą. Išnagrinėti galimybę esamą VIAP'o dydį ženkliai sumažinti.

 

2.4. Panaikinti šiuo metu galiojančią tvarką, pagal kurią VKEK komisijos veiklos finansavimo dydis tiesiogiai priklauso nuo reguliavimo subjektams nustatyto pajamų dydžio.

 

2.5. Ištirti ir spręsti, ar VKEKK vadovybė sugeba deramai vykdyti teisės aktais jai deleguotas funkcijas.

 

2.6. Išnagrinėti galimybę ir pateikti pasiūlymus nutiesti šilumos magistralinius tinklus iš Elektrėnų į Vilnių, panaudojant Lietuvos elektrinės 7-ojo ir 8-ojo agregatų galimybes arba rekonstruojant 9-ąjį agregatą veikti kogeneraciniu režimu.

 

2.7. Išnagrinėti ir pateikti pasiūlymus dėl Kruonio HAE 5 ir 6-ojo energetinių agregatų statybos.

 

3. Atlikti išsamius ir visapusiškus mokslinius tyrimus dėl alternatyvių energijos šaltinių praktinio ir racionalaus panaudojimo Lietuvos elektros energetikoje.

 

4. Sudaryti kvalifikuotų ir nepriklausomų specialistų bei visuomenės atstovų darbo grupę skalūninių dujų žvalgybos, gavybos ir panaudojimo ekonominiams ir ekologiniams klausimams išspręsti, taip pat nustatant šiame procese naudojamų konkrečių ir žinomos sudėties cheminių medžiagų įtaką ilgalaikiam žmogaus sveikatos poveikiui – galimiems onkologiniams, mutageniniams ir kt. pokyčiams. Kol nebus gautos išsamios išvados – neįsipareigoti jokios rūšies dokumentais šią veiklą galimai organizuojantiems ir ketinantiems vykdyti asmenims.




Komentarai (0)
Vardas: El. paštas:
atgal


AutomobiliuDALYS24.lt

Sprendimas: PromoLink