gegužį gavome 30 € Jūsų paramos
ŽVILGSNIS Į TAI, KAS ŠALIES ŽINIASKLAIDOJE DAŽNIAUSIAI LIEKA ŠEŠĖLYJE!
Naujienų paieška:    

Siūlome paskaityti

atgalTDO ATSAKYMAS Į MAISTININKŲ PROFESINĖS SĄJUNGOS SKUNDĄ

2013-08-30

 TDO ATSAKYMO Į MAISTININKŲ PROFESINĖS SĄJUNGOS SKUNDĄ

SANTRAUKA


Kaip 2013 m. rugpjūčio 30 d. pranešė Profsąjungų naujienos, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Asociacijų laisvės komitetas išnagrinėjo Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos (LMP) skundą dėl pažeidinėjamų profesinių sąjungų teisių Lietuvoje ir pateikė rekomendacijų Vyriausybei.

LMP skundą prieš Lietuvos vyriausybę pasiuntė TDO po to, kai UAB „Švyturys-Utenos alus“ gamybinių padalinių darbuotojų streikas iš pradžių buvo atidėtas, o paskui, 2012 m. kovo mėn., Aukščiausiajame Teisme pripažintas neteisėtu, nepaisant to, kad nebuvo net prasidėjęs.


TDO atsakymo į LMP  skundą santrauka

 

Tarptautinės darbo organizacijos Asociacijų laisvės komitetas 2013 m. kovo mėn. susirinkime išnagrinėjo skundą dėl pažeidinėjamų profsąjungų teisių Lietuvoje, kurį pateikė Lietuvos Maistininkų Profsąjunga

 Visų pirma Komitetas nori pabrėžti, kad jam nesuteikti įgaliojimai vertinti, kaip nacionaliniai teismai taiko nacionalinius įstatymus ir Lietuvos Konstituciją; jo mandatas labiau leidžia nustatyti, kiek vienas ar kitas įstatymas ar praktika atitinka asociacijų laisvės ir kolektyvinių derybų principus, įtvirtintus su tuo tiesiogiai susijusiose konvencijose

 Komitetas pastebi, kad Vyriausybės pažymėjimai, kad (i) pagal Lietuvos Konstituciją ir nacionalinę teisę teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, ir kad Vyriausybė neturi teisės komentuoti ar bandyti paveikti teismo sprendimų; (ii) kriterijai, kurie, Komiteto nuomone, turi būti nustatyti, kuriais vadovaujantis būtų apibrėžiamos situacijos, kuomet galima riboti ar uždrausti streikus, atitinka kriterijus, nustatytus darbo Kodekso 81 (4) skyriuje, kuriais remiantis nustatomos būtiniausios (gyvybiškai svarbios) paslaugos ir kuomet atsiranda galimybė atidėti, sustabdyti ar uždrausti streiką; (iii) nei Klaipėdos apygardos teismas, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenagrinėjo klausimo, ar alaus gamyba yra gyvybiškai svarbi paslauga ir nustatydami, kad streikas yra neteisėtas, rėmėsi tik Darbo kodekso 78 (3) straipsniu, kuris nustato, kad "Kolektyvinės sutarties galiojimo metu draudžiama skelbti streiką, jeigu šios sutarties laikomasi"; (iv) Aukščiausiasis Teismas ligi šiol tiktai dvejose civilinėse bylose aiškino Darbo kodekso 81 (4) skyrių ir nesuformulavo teisinio išaiškinimo, pagal kurį alaus gamybą galima būtų pripažinti kaip paslaugą, būtiną tenkinant būtiniausius (gyvybiškai svarbius) visuomenės poreikius šio skyriaus rėmuose;

 Šiuo klausimu Komitetas deramai vertina Vyriausybės pateiktą informaciją, pagal kurią Aukščiausiaisis Teismas teisiškai neišaiškino, kad alaus gamyba yra paslauga, būtina tenkinant gyvybiškai svarbius visuomenės poreikius pagal Darbo kodekso 81 (4) skyrių. Komitetas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismai, nustatydami streiko neteisėtumą alaus darykloje šioje byloje, netaikė 81 (4) skyriaus, kuriame apibrėžiamos gyvybiškai svarbios paslaugos. Primindamas, kad jis nemano, jog alaus gamyba gali būti būtina paslauga siaurąja šios sąvokos prasme, kuomet streikas gali būti ribojamas ar netgi uždraustas, Komitetas tikisi, kad ir toliau ši nuomonė bus tinkamai vertinama ir gerbiama.

 

Komitetas atkreipia dėmesį į Vyriausybės parodymus, jog streikas iš tikrųjų buvo paskelbtas neteisėtu, kadangi draudžiama skelbti streiką kolektyvinės sutarties galiojimo metu, jei šios sutarties laikomasi (Darbo kodekso 78 (3) skyrius). Komitetas pastebi, kad Kolektyvinė Sutartis įvykių metu vis dar buvo galiojanti ir kad teismai nustatė, kad, nors derybos dėl darbo užmokesčio ir žlugo, Įmonė nepažeidė Kolektyvinės Sutarties, nes ji sąžiningai dalyvavo tose derybose. Išties, jeigu ginčas kilo dėl Kolektyvinės Sutarties aiškinimo ar jos taikymo, Komitetas visada laikėsi nuomonės, kad teisinį konfliktą, kylantį dėl teisinio teksto skirtingo interpretavimo, turi spręsti kompetentingi teismai; tokioje situacijoje teismų uždraudimas streikuoti nėra asociacijų laisvės pažeidimas

 

Komitetas taip pat primena, kad jei streikai uždraudžiami galiojant kolektyvinei sutarčiai, šis draudimas privalo būti kompensuojamas teise turėti galimybe pasinaudoti bešališkais ir greitais mechanizmais, kurių pagalba būtų nagrinėjami individualūs ar kolektyviniai skundai dėl kolektyvinių sutarčių išaiškinimo ar taikymo; toks mechanizmas ne tik leidžia spręsti neišvengiamai atsirandančias problemas, iškylančias dėl kolektyvinių sutarčių aiškinimo ar taikymo sutarčių galiojimo metu, bet padeda pasiruošti ateities deryboms, nes leidžia nustatyti problemas, iškylančias kolektyvinės sutarties galiojimo metu (žr. Digest op. cit. 533 pastraipa). Kadangi šiuo atveju, atrodo, sutartyje nebuvo numatyto ginčų sprendimo mechanizmo ar apsauginės sąlygos nesutarimo atveju, iškyla klausimas, ar šis ginčas neturėjo būti traktuojamas kaip interesų konfliktas, o tokiu atveju būtų buvusi galimybė skelbti streiką. Tokiu atveju Komitetas mano, kad streikas būtų buvusi teisėta savų ekonominių interesų gynimo priemonė.

 

Komitetas labai norėtų, kad Vyriausybė skatintų derybas dėl ginčų sprendimo mechanizmo sukūrimo, kurį būtų galima pritaikyti atsiradus nesutarimams metinio darbo užmokesčio peržiūrėjimo metu tiek taikant galiojančias kolektyvines sutartis, tiek kalbant apie būsimas sutartis.

 

TDO atsakymo santrauką PN redakcijai pateikė
R.Tamošauskas




Komentarai (0)
Vardas: El. paštas:
atgal


AutomobiliuDALYS24.lt

Sprendimas: PromoLink