gegužį gavome 30 € Jūsų paramos
ŽVILGSNIS Į TAI, KAS ŠALIES ŽINIASKLAIDOJE DAŽNIAUSIAI LIEKA ŠEŠĖLYJE!
Naujienų paieška:    

Siūlome paskaityti

atgal2012-2016 m. NACIONALINIO SUSITARIMO PROJEKTAS

2012-07-10

2012 m. liepos 10 d.LR  Trišalės tarybos posėdyje pristatytas Nacionalinio susitarimo 2012-2016 m. projektas..
.

2012 m. rugpjūčio 31 d. trys ps centrai parengė pastabas dėl aukščiau minimo projekto. Publikuojame, siūlome aptarti.


LIETUVOS PROFESINIŲ SĄJUNGŲ NACIONALINIŲ JUNGINIŲ
KOORDINACINIS CENTRAS

Nacionalinio susitarimo 2012-2016 m. rengimo

DARBO GRUPEI

DĖL NACIONALINIO SUSITARIMO

2012-08-31

Lietuvos profesinių sąjungų nacionalinių junginių koordinacinio centro narės - Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija ir Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas" (toliau - Koordinacinis centras) palaiko pasiūlymą parengti ir pasirašyti socialinių partnerių susitarimą su politinėmis partijomis.

Susipažinęs su parengtu Nacionaliniu susitarimu 2012-2016 m., Koordinacinis centras siūlo keisti teksto struktūrą, konkrečiau formuluoti kai kuriuos teiginius, atsisakyti nesuprantamų arba dviprasmiškai traktuotinų frazių. Susitarimas turi būti aiškus, visų vienodai suprantamas, jo nuostatos įgyvendinamos.

Todėl pateikiame savo pastabas ir pasiūlymus.

Siūlome išbraukti tris pirmus pagiriamojo turinio sakinius. Tikslinga butų paminėti naujo Susitarimo pasirašymo priežastis, jų tarpe - artėjančius rinkimus, naują valstybės valdymo kadenciją.

Rašoma, kad dialogui palaikyti reikalinga patariamoji centrinei šalies valdžiai institucija, tačiau lieka neaišku, kokia institucija turima galvoje: ar ji jau veikia, ar bus steigiama.

Pritariame, kad ilgalaikiai šalies interesai turėtų tapti pagrindu (1), tačiau formuojant tikslus, siūlytume remtis Nacionaline reformų darbotvarke, kurios iškelti tikslai (pažangus, tvarus ir integracinis ekonomikos augimas) ir jų įgyvendinimo laikotarpis artimesnis rengiamam Nacionaliniam susitarimui 2012-2016 m..

Prie didžiausių šalies iššūkių (3) priskirtume: nedarbas, emigracija, mažos pajamos,
skurdas.

Prie ilgalaikių  šalies tikslų papildomai priskirtume infrastruktūros vystymą, investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą didinimą, mokymosi visą gyvenimą strategijos įgyvendinimą, socialinės atskirties mažinimą.

Nacionalinio susitarimo turinį siūlome papildyti skyriumi: darbuotojų ekonominės ir socialinės padėties gerinimas.

Koreguojant Susitarimo struktūrą,, siūlome įtraukiant skyrių apie jau paminėtą pagrindinį šalies interesą - žmonių gerovės kėlimą (4). Mes žmogaus gerovę suprantame šitaip:

kokybiška darbo vieta, teisinga atlyginimo už darbą sistema, būtiniausių žmogaus poreikių įgyvendinimą užtikrinančios pajamos, galimybė siekti išsilavinimo ir kelti kvalifikaciją, valstybės ir darbdavio užtikrinta socialinė apsauga, pakankamai aprūpintas šeimos gyvenimas, socialinės atskirties ir skurdo bei atotrūkio tarp turtingiausių ir vargšų mažinimas.

Akivaizdu, kad projekte išvardinti ilgalaikiai šalies tikslai (a,b,c,d) nesutampa su toliau aptariamais įsipareigojimais.

 


Projektas


Nacionalinis susitarimas 2012 – 2016 metams


Atsispyrusi populizmo pagundoms ir laikydamasi fiskalinės drausmės Lietuva suvaldė finansinės krizės padarinius ir jau 2011 metais tapo sparčiausiai auganti ekonomika Europos Sąjungoje. 2009 metų Nacionalinis susitarimas sudarė teigiamas sąlygas Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti svarbius sprendimus dėl viešųjų finansų konsolidacijos ir pakėlė investuotojų pasitikėjimą Lietuva. Toks susitarimas buvo puikus socialinės partnerystės pavyzdys visame regione. Kertinis socialinės partnerystės principas - socialinių - ekonominių partnerių, įtraukimas į valdžios sprendimų priėmimo, veiksmų, programų, strategijų rengimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą. Tai universalus ir veiksmingas būdas derinti organizuotų partnerių interesus, siekti konsensuso sprendžiant visuomenei aktualias problemas, palaikyti socialinę santarvę, skatinti ekonominę ir socialinę pažangą. Taip padidinamas valstybės politikos planavimo ir prognozavimo, įgyvendinimo ir mokymosi iš patirties efektyvumas, mobilizuojamos skirtingų partnerių žinios, gebėjimai, ištekliai, patirtis, užtikrinamas procesų skaidrumas ir viešumas. Produktyviam nacionaliniam socialiniam dialogui būtinos prielaidos – tarpusavio supratimas, lygiavertė partnerystė ir deklaruojamų tikslų siekimas. Tokiam dialogui palaikyti reikalinga patariamoji centrinei šalies valdžiai institucija, kurioje tarpusavyje bendradarbiautų nacionaliniu lygmeniu veikiančių socialinių partnerių organizacijų atstovai.

Siekdami išlaikyti pasiektus augimo tempus, įveikti euro zonos krizės keliamus iššūkius bei atsižvelgdami į tai, kad:

(1) ilgalaikiai šalies interesai turėtų tapti pagrindu veikti visai šalies visuomenei, politinėms partijoms, verslui, nevyriausybiniam sektoriui ir t.t.

(2) priimta Lietuvos ilgalaikės pažangos strategija „Lietuva 2030“, numatanti pagrindines kryptis – Sumani ekonomika, sumani visuomenė, sumanus valdymas,

(3) būtina efektyviai spręsti problemas, sąlygojančias didžiausius iššūkius su kuriais Lietuva susiduria pastaraisiais metais – emigracija ir jaunimo nedarbu;

(4) pagrindinis šalies interesas – žmonių gėrovė

Šiuo Nacionaliniu susitarimu visos pasirašančios šalys sutinka:

1. Ilgalaikiai šalies tikslai yra šie:

a. Verslo aplinka, palanki ilgalaikiam ekonomikos konkurencingumui ir augimui

b. Energetinis saugumas už pagrįstai mažiausią kainą

c. Užimtumo didėjimas, ypač jaunimo

d. Struktūrinės reformos (Socialinio draudimo, švietimo, sveikatos apsaugos, darbo rinkos)

2. Siekdami pagrindinio šalies intereso ir ilgalaikių šalies tikslų, sutinkame:

a. Laikytis Mastrichto kriterijų:

a.i. Biudžeto rengimas vidutiniam laikotarpiui (3-5 metams), siekiant subalansuoto biudžeto jau 2013 metais ir vėlesniais metais, sukuriant sąlygas šalies įsiskolinimo mažinimui.

a.ii. Nepriimti jokių įstatymų ar kitų teisės aktų, kurie būtų infliacinio pobūdžio, tame tarpe ir MMA susiejimo su vidutiniu šalies atlyginimu ar kitais rodikliais.

a.iii. Laipsniškai pereiti prie programinio biudžeto, siekti, kad 2016 metais bent 50 procentų biudžeto būtų programinis.

b. Siekti Mokesčių sistemos stabilumo:

b.i. Bet kokie mokesčių pasikeitimai įsigalioja tik po 1 metų (tokiu būdu siekiama, kad populistiniai sprendimai būtų apriboti) ir nekeisti mokesčių įstatymų biudžeto formavimo metu, nebent tai būtų mokestinių lengvatų naikinimas ar pakeitimai būtų susiję su ES Direktyvų įgyvendinimu.

b.ii. Bet kokios mokesčių lengvatos turi būti kryptingos, pagrįstos. Lengvatos, iškraipančios valstybės politiką turi būti panaikintos (tame tarpe ir PVM šildymui, skatinant renovaciją ir socialiai pažeidžiamų, o ne visų gyventojų rėmimą).

b.iii. Nedidinti darbo apmokestinimo. Progresyvumo siekti per neapmokestinamųjų pajamų dydį mažiau uždirbantiems žmonėms. Svarstyti galimybę teikti šeimos deklaraciją – taip būtų įvertintas šeimos narių skaičius ir atitinkamai pritaikytos lengvatos bei neapmokestinamųjų pajamų dydis bei galimybės susigrąžinti dalį sumokėtų mokesčių.

c. Gerinti verslo aplinką:

c.i. Stiprinti verslumą, gerinti smulkaus ir vidutinio verslo aplinką ir skatinti tarptautinę verslo plėtrą.

c.ii. Mažinti biurokratizmą, tęsti reguliuojančių institucijų reformą.

c.iii. Visomis priemonėmis ir naujomis formomis kovoti su šešėline ekonomika, kontrabanda ir korupcija.

c.iv. Šiuolaikiškas darbo santykių reguliavimas, nenutolęs nuo darbo rinkos realijų, verslo poreikių ir tam tikrų verslo sektorių (pvz. IT, paslaugų srities, smulkių ir vidutinių įmonių ir pan.) poreikių, skatinantis socialinę atsakomybę, geresnį dialogą su darbuotojais bei stiprinti paskatas kurti naujas darbo vietas.

c.v. Švietimo ir mokslo sistema turi atitikti šiuolaikinės darbo rinkos vystymosi tendencijas. Labai svarbu didinti profesinio mokymo patrauklumą.

c.vi. Gerinti verslo įvaizdį.

c.vii. Valstybė turi atsisakyti jai nebūdingų funkcijų ir nedubliuoti verslo veiklos;

c.viii. Apsispręsti dėl tokio pensijų kaupimo modelio, kuris nežlugdytų pradėtos pensijų reformos ir stiprintų paskatas privačiam kaupimui.

c.ix. Tęsti aukštojo mokslo reformą, atsižvelgiant į Konstitucijos ir kitų teisės aktų reikalavimus, kad būtų stiprinamos paskatos kelti studijų ir mokslo tyrimų kokybę, tinkamai juos finansuojant.


d. Tobulinti valstybės valdymą:

d.i. Peržiūrėti pasenusius teisės aktus ir pakeisti pagal šiuolaikines realijas ir poreikius, o naujai rengiamiems projektams sistemingai taikyti poveikio vertinimą

d.ii. Bet kokie teisės aktų pakeitimai turėtų gauti ekspertines išvadas, sukuriant atitinkamas ekspertines žinias turinčių specialistu grupes (tarybas), dalyvaujant socialiniams partneriams bei atliekant poveikio vertinimus.

d.iii. Įvesti naujas teisės aktų derinimo procedūras, kurios apimtų derinimą nuo idėjos iki galutinio dokumento projekto (white paper, green paper, blue paper).

d.iv. Aktyvus Lietuvos pozicijos atstovavimas ES institucijose, o priėmus sprendimus - savalaikis ES direktyvų, ypač kurios skatina ekonomikos augimą, pavyzdžiui, paslaugų direktyva, įgyvendinimas.

d.v. Sukurti pilnavertę socialinės partnerystės sistemą.

d.vi. Šiuolaikiškas įmonių valdymas valstybiniame sektoriuje, tęsiant pradėtą valdymo efektyvinimą.

d.vii. E- valdžia – visa apimanti.

e. Siekti energetinio saugumo už pagrįstai mažiausią kainą:

e.i. Vartojimo lygmenyje (srityje):

e.i.1. Vartojimo efektyvumo didinimas ir principo – „vartoti tiek, kiek reikia“ diegimas.

e.i.2. Įvesti principą „teršėjas moka“.

e.i.3. Kelti vartotojų energetinio sąmoningumo lygį.

e.ii. Tiekimo lygmenyje (srityje):

e.ii.1. Siekti optimalaus energijos / energijos išteklių transportavimo infrastruktūros vystymo.

e.ii.2. Siekti energijos tiekimo saugumo ir patikimumo, įskaitant aprūpinimo energijos ištekliais laipsniško diversifikavimo.

e.ii.3. Siekti energijos tiekimo vartotojui mažiausiomis sąnaudomis.

e.iii. Gamybos lygmenyje (srityje):

e.iii.1. Užtikrinti „draugišką aplinkai“ energijos gamybą.

e.iii.2. Laipsniškai diversifikuoti gamybos šaltinius.

e.iii.3. Subalansuotas gamybos skatinimas.

Suformuota nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kartu su socialiniais partneriais (šio susitarimo šalių atstovais), parengs priemonių (veiksmų) planą šio Nacionalinio susitarimo įgyvendinimui 2012 – 2016 metams.


Parašai



Komentarai (2)
Vardas: El. paštas:
atgal


AutomobiliuDALYS24.lt

Sprendimas: PromoLink