gegužį gavome 30 € Jūsų paramos
ŽVILGSNIS Į TAI, KAS ŠALIES ŽINIASKLAIDOJE DAŽNIAUSIAI LIEKA ŠEŠĖLYJE!
Naujienų paieška:    

Siūlome paskaityti

atgalTOKS NACIONALINIS SUSITARIMAS GALĖTŲ BŪTI PRIIMTINAS PROFESINĖMS SĄJUNGOMS

2012-07-16

Profsąjungų lyderė iš Klaipėdos Raimondo Tamošausko Nacionalinio susitarimo, siūlomo darbdavių, redakcija.  

Nacionalinis susitarimas 2012-2016 metams

Atsispyrusi populizmo pagundoms ir laikydamasi fiskalinės drausmės Lietuva suvaldė finansinės krizės padarinius ir jau 2011 metais tapo sparčiausiai auganti ekonomika Europos Sąjungoje. 2009 metų Nacionalinis susitarimas sudarė teigiamas sąlygas Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti svarbius sprendimus dėl viešųjų finansų konsolidacijos ir pakėlė investuotojų pasitikėjimą Lietuva. Toks susitarimas buvo puikus socialinės partnerystės pavyzdys visame regione. Kertinis socialinės partnerystės principas - socialinių - ekonominių partnerių, įtraukimas į valdžios sprendimų priėmimo, veiksmų, programų, strategijų rengimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą. Tai universalus ir veiksmingas būdas derinti organizuotų partnerių interesus, siekti konsensuso sprendžiant visuomenei aktualias problemas, palaikyti socialinę santarvę, skatinti ekonominę ir socialinę pažangą. Taip padidinamas valstybės politikos planavimo ir prognozavimo, įgyvendinimo ir mokymosi iš patirties efektyvumas, mobilizuojamos skirtingų partnerių žinios, gebėjimai, ištekliai, patirtis, užtikrinamas procesų skaidrumas ir viešumas. Produktyviam nacionaliniam socialiniam dialogui būtinos prielaidos – tarpusavio supratimas, lygiavertė partnerystė ir deklaruojamų tikslų siekimas.

Siekdami išlaikyti pasiektus augimo tempus, įveikti euro zonos krizės keliamus iššūkius bei atsižvelgdami į tai, kad:

  1. ilgalaikiai šalies interesai turėtų tapti pagrindu veikti visai šalies visuomenei, politinėms partijoms, verslui, profesinėms sąjungoms ir t.t.

  2. priimta Lietuvos ilgalaikės pažangos strategija „Lietuva 2030“, numatanti pagrindines kryptis – Sumani ekonomika, sumani visuomenė, sumanus valdymas,

  3. būtina efektyviai spręsti problemas, sąlygojančias didžiausius iššūkius su kuriais Lietuva susiduria pastaraisiais metais – emigracija ir jaunimo nedarbu;

  4. pagrindinis šalies interesas – žmonių gėrovė

Šiuo Nacionaliniu susitarimu visos pasirašančios šalys sutinka:

  1. Ilgalaikiai šalies tikslai yra šie:

    1. Verslo ir socialinė aplinka, palanki ilgalaikiam ekonomikos konkurencingumui ir augimui

    2. Energetinis saugumas už pagrįstai mažiausią kainą

    3. Užimtumo didėjimas, ypač jaunimo

    4. Struktūrinės reformos (Socialinio draudimo, švietimo, sveikatos apsaugos, darbo rinkos)

    5. Socialinės gerovės valstybės kūrimas

  2. Siekdami pagrindinio šalies intereso ir ilgalaikių šalies tikslų, sutinkame:

    1. Laikytis Mastrichto kriterijų:

      1. Biudžeto rengimas vidutiniam laikotarpiui (3-5 metams), siekiant subalansuoto biudžeto jau 2013 metais ir vėlesniais metais, sukuriant sąlygas šalies įsiskolinimo mažinimui.

      2. Nepriimti jokių įstatymų ar kitų teisės aktų, kurie būtų infliacinio pobūdžio

      3. MMA nustatyti ne mažesnį nei realus minimalus pragyvenimo lygis.

      4. Laipsniškai pereiti prie programinio biudžeto, siekti, kad 2016 metais bent 50 procentų biudžeto būtų programinis.

    2. Siekti Mokesčių sistemos stabilumo:

      1. nekeisti mokesčių įstatymų biudžeto formavimo metu, nebent tai būtų mokestinių lengvatų naikinimas ar pakeitimai būtų susiję su ES Direktyvų įgyvendinimu.

      2. Bet kokios mokesčių lengvatos turi būti kryptingos, pagrįstos.

      3. Įvesti progresyvinius mokesčius, didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį mažiau uždirbantiems žmonėms. Svarstyti galimybę teikti šeimos deklaraciją – taip būtų įvertintas šeimos narių skaičius ir atitinkamai pritaikytos lengvatos bei neapmokestinamųjų pajamų dydis bei galimybės susigrąžinti dalį sumokėtų mokesčių.

      4. Apmokestinti išvežamą iš šalies kapitalą.(Dividendai ir tt.).

      5. Pelno mokesti nustatyti ne mažesnį kaip ES vidurkis. Svarstyti galimybę progresyvaus apmokestinimo priklausomai nuo vidutinio atlyginimo įmonėje.

    3. Gerinti verslo aplinką:

      1. Stiprinti verslumą, gerinti smulkaus ir vidutinio verslo aplinką ir skatinti tarptautinę verslo plėtrą.

      2. Mažinti biurokratizmą, tęsti reguliuojančių institucijų reformą. Suteikti daugiau teisių ir resursų Valstybinei darbo inspekcijai.

      3. Visomis priemonėmis ir naujomis formomis kovoti su šešėline ekonomika, kontrabanda ir korupcija. Įstatymuose įtvirtinti nuostatas, jog kiekvienoje įmonėje privalo būti aiški ir suprantama atlyginimų sistema, kurioje numatytos derybos dėl atlyginimų su darbuotojų atstovais.

      4. Šiuolaikiškas darbo santykių reguliavimas, nenutolęs nuo darbo rinkos realijų, verslo poreikių ir tam tikrų verslo sektorių (pvz. IT, paslaugų srities, smulkių ir vidutinių įmonių ir pan.) poreikių, skatinantis socialinę atsakomybę, geresnį dialogą su darbuotojais bei stiprinti paskatas kurti naujas darbo vietas.

      5. Įtraukti darbuotojus į įmonių valdymą. Priimti įstatymo nuostatas jog įmonės valdyboje privalo būti darbuotojų atstovai.

      6. Šalinti kliūtis trukdančias darbuotojams tartis dėl darbo sąlygų. Kolektyvinių ginčų(tame tarpe ir streikų) procedūras liberalizuoti. Streiko skelbimo tvarka ir eiga nustatoma profesinės sąjungos arba kolektyvinėje sutartyje. Įstatymais reguliuoti tik vidaus reikalų, krašto apsaugos ir krašto saugumo sistemose, taip pat centralizuoto elektros energijos, šilumos tiekimo ir dujų tiekimo įmonėse, neatidėliotinos medicinos pagalbos tarnybose bei stichinės nelaimės zonose, taip pat regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta karo, nepaprastoji padėtis, kol bus likviduojami stichinės nelaimės padariniai ar atšaukta karo, nepaprastoji padėtis

      7. Stiprinti darbuotojų apsaugą nedarbo metu. Nedarbo išmokas nustatyti ne mažesnes kaip 50% buvusio atlyginimo, bet nemažesnes kaip MMA. Mokėjimo terminą numatyti ne trumpesnį kaip 2 metai priklausomai nuo darbo stažo.

      8. Nustatyti 6 val. darbo dienos bei 36 val. darbo savaitės trukmę.

      9. Švietimo ir mokslo sistema turi atitikti šiuolaikinės darbo rinkos vystymosi tendencijas. Labai svarbu didinti profesinio mokymo patrauklumą. Nefinansuoti mokymo programų, kurioms nėra poreikio .

      10. Per socialinį dialogą gerinti verslo įvaizdį.

      11. Valstybė turi atsisakyti jai nebūdingų funkcijų ir nedubliuoti verslo veiklos;

      12. Apsispręsti dėl tokio pensijų kaupimo modelio, kuris nežlugdytų esamos pensijų sistemos ir stiprintų paskatas privačiam kaupimui.

Tęsti aukštojo mokslo reformą, atsižvelgiant į Konstitucijos ir kitų teisės aktų reikalavimus, kad būtų stiprinamos paskatos kelti studijų ir mokslo tyrimų kokybę, tinkamai juos finansuojant.

    1. Tobulinti valstybės valdymą:

      1. Peržiūrėti pasenusius teisės aktus ir pakeisti pagal šiuolaikines realijas ir poreikius, o naujai rengiamiems projektams sistemingai taikyti poveikio vertinimą

      2. Į viešųjų pirkimų sąlygas įtraukti nuostatas dėl vidutinio atlyginimo bei darbuotojų saugos bei sveikatos padėties įmonėje.

      3. Bet kokie teisės aktų pakeitimai turėtų gauti ekspertines išvadas, sukuriant atitinkamas ekspertines žinias turinčių specialistu grupes (tarybas), dalyvaujant socialiniams partneriams bei atliekant poveikio vertinimus.

      4. Įvesti naujas teisės aktų derinimo procedūras, kurios apimtų derinimą nuo idėjos iki galutinio dokumento projekto (white paper, green paper, blue paper). Reikalauti, kad kiekvienas projektas turėtų konkrečius autorius. Iš projektų rengėjų reikalauti interesų deklaracijų.

      5. Aktyvus Lietuvos pozicijos atstovavimas ES institucijose, o priėmus sprendimus - savalaikis ES direktyvų, ypač kurios skatina ekonomikos augimą, pavyzdžiui, paslaugų direktyva, įgyvendinimas.

      6. Sukurti pilnavertę socialinės partnerystės sistemą.

      7. Šiuolaikiškas įmonių valdymas valstybiniame sektoriuje, tęsiant pradėtą valdymo efektyvinimą.

      8. E- valdžia – visa apimanti.

    2. Siekti energetinio saugumo už pagrįstai mažiausią kainą:

    3. Neprivatizuoti, neišnuomoti energetikos, vandens tiekimo ir kitų monopolinių įmonių. Nacionalizuoti jau privatizuotas.

      1. Vartojimo lygmenyje (srityje):

        1. Vartojimo efektyvumo didinimas ir principo – „vartoti tiek, kiek reikia“ diegimas.

        2. Įvesti principą „teršėjas moka.

        3. Kelti vartotojų energetinio sąmoningumo lygį.

      2. Tiekimo lygmenyje (srityje):

        1. Siekti optimalaus energijos / energijos išteklių transportavimo infrastruktūros vystymo.

        2. Siekti energijos tiekimo saugumo ir patikimumo, įskaitant aprūpinimo energijos ištekliais laipsniško diversifikavimo.

        3. Siekti energijos tiekimo vartotojui mažiausiomis sąnaudomis.

      3. Gamybos lygmenyje (srityje):

        1. Užtikrinti „draugišką aplinkai“ energijos gamybą.

        2. Laipsniškai diversifikuoti gamybos šaltinius.

        3. Subalansuotas gamybos skatinimas.

Suformuota nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kartu su socialiniais partneriais (šio susitarimo šalių atstovais), parengs priemonių (veiksmų) planą šio Nacionalinio susitarimo įgyvendinimui 2012 – 2016 metams.


Parašai




Komentarai (1)
Vardas: El. paštas:
atgal


AutomobiliuDALYS24.lt

Sprendimas: PromoLink