gegužį gavome 30 € Jūsų paramos
ŽVILGSNIS Į TAI, KAS ŠALIES ŽINIASKLAIDOJE DAŽNIAUSIAI LIEKA ŠEŠĖLYJE!
Naujienų paieška:    

Haid Parkas (Diskusijos)

Profsąjungos - iškastruoti katinai
2010-07-23 10:41
to Eilinis 2012-02-03 17:50
Tiesa sakai uzteks tironams is inasu gyventi
Eilinis 2012-02-03 13:21
"Bukime atviri, tai, ka mes turime siandiena, tai yra daugiausiai profsajungu neveiklumo, parsidavelisko, susitaikelisko tylejimo pasekmes." Konstatuoja Senas Vilkas. Ir jis teisus! Prie jo nuomonės dar reikia pridėti- kad savo nusikalstamu neveiklumu dabartiniai profesinių sąjungų centrai, tiksliau jų lyderiai padarė, ir tebedaro milžinišką žalą , diskredituoja profsąjunginį judėjimą ir dar labiau nusikalto dirbantiesiems, kuriuos neva turėtų jie ginti, atiduodami laisvę kapitalui, monopolininkams, laisvosios rinkos šalininkams, o pačius dirbančiuosius nustumdami į juodąją vergiją. Bet čia žodis patiems profesinių sąjungų nariams. Jei jie to nesupras, nesugebės nuvyti nuo valdovų sostų tuos, kurie juos išdavė ir išduoda, tada tarkime sudie tikram profsąjunginiam judėjimui. Yra iš ko pasimokyti. LDFe tarė sudie turto švaistūnui Puskepaliui, susivienijo socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinių sąjungų nariai ir konferencijoje priėmė demokratiškesnius įstatus, atsisakė vieno asmens Dambrausko vienvaldystės, suformavo realius, o ne tariamus valdymo, kontrolės organus. Tad visiems siūlau. Nebūkite abejingi savo likimui. Likimas Jūsų rankose, o ne Černiausko, Dambrausko, Puskepalio ar Jašinskienės rankose. Skaitykite įstatus, kvieskite konferencijas ir rinkite savo, o ne valdžios ir kapitalo deleguotus vadovus. Tai galima daryti ir neeilinėse konferencijose. Nebūtina kęsti tironą visą kadenciją.
Na 2012-02-02 19:37
Gal trumpai galima
kodel iskastruoti? 2012-01-27 14:03
pagal Artura jis geras katinas, dar galintis kai ka i palaima nuvesti ......
Senas Vilkas 2012-01-15 14:39
Bukime atviri, tai, ka mes turime siandiena, tai yra daugiausiai profsajungu neveiklumo, parsidavelisko, susitaikelisko tylejimo pasekmes.
Pakartosiu V. Novosado komentara apie tu centru administracija.
<...PS centru (LPSK, LDF ir SOLIDARUMAS) administracija yra isskirstyta i grupeles ir itakojama atskiru partiniu klanu. Profesiniu sajungu centru vadovai ir administracija neturi nieko bendro nei su PS idejomis, nei su PS nariais, bei ju ginimu ir atstovavimu, jie nariais tiesiog prisidengia ir manipuliuoja savo asmeniniu interesu naudai...>
Sendiena lietuva valdo nei politikai, ne kaireji, centras, ar desineji, ne profesionalai, o laisvoji rinka. Kokias pasekmes Lietuvai sukele nevarzoma liberalios laisvosios rinkos laisve? Kokia zala Lietuvai pridare liberalios laisvosios rinkos ruporas LLRI? Manau sutiksite, kad nesvarbu kokia jega ar partija ateina i valdzia, ji tarnaus ne tautai, o liberalios laisvosios rinkos puoseletojams, remiantiems ir finansuojantiems partijas ir tai vyksta be ypatingu rinkimu rezultatu pazeidimu, o tiesiog protingai administruojant turimus resursus, pasinaudojant nelygiomis ziniasklaidos galimybemis ir kitomis priemonemis.
Net atomine bomba Lietuvai nebutu padariusi tiek zalos, kiek padare laisvoji rinka.
Atkurus Lietuvos nepriklausomybe tiek desiniuju, tiek kairiuju Vyriausybes „soko pagal laisvosios rinkos dudele“. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Teorines ekonomikos katedros vedejas profesorius habil. dr. Povilas Gylys tai patvirtina: „Viesuju finansu politikoje LLRI diktavo madas nepriklausomai nuo to, ar valdzioje buvo desinieji, ar kairieji...“ Vieni, nesuprasdami skirtumu, kad politine laisve visuomenes raidai ne tas pats, kas ekonomine ir neturedami patirties valstybes valdymo srityje, kiti, bijodami buti apsaukti komunistais, pasidave laisvosios rinkos apologetu erezijoms. „Nepriklausomybes pradzioje pervertinant ir pernelyg pabreziant rinkos ukio privalumus net uzsiminti apie sios sistemos ydas buvo neleistina“ - teigia Ausra Maldeikiene. Tiksliau pasakius, laisvosios rinkos apologetai bet kuri, issakiusi kritini zodi jos adresu, skelbe agituojanciu grizti i sovietine tikrove, vadinasi, toks uzsiima kone antivalstybine veikla. Tokios agresyvios ekspansijos itakoje kai kurie mokslo zmones ir politikai bijojo pasakyti, kad „karalius nuogas“, tuo sudarydami salygas laisvosios rinkos apologetu atkakliai skelbiamu ideju isitvirtinimui. Svarbiausia, nei kairiesiems, nei desiniesiems nebuvo svarbi daugumos zmoniu gerove. Tokios tendencijos tesiasi ir siuo metu. Antai Lietuvos persitvarkymo sajudzio iniciatyvines grupes narys, Vilniaus universiteto Tarptautiniu santykiu ir politikos mokslu instituto katedros vedejas, profesorius Vytautas Radzvilas apie tai raso: „...nenoras, o gal baime pasirodyti nepakankamai „provakarietiskais” trukdo placiai prabilti apie tai, kad istrukusio is dusinusiu blogio imperijos gniauztu tauta gali buti lygiai sekmingai nutrinta nuo zemes pavirsiaus vadinamojo globalinio kapitalizmo jegu.“ Verta priminti, kad popiezius palaimintasis Jonas Paulius II-sis (Ioannes Paulus II) yra paskelbes: „Per visa savo istorija nei socializmas, nei kapitalizmas nesugebejo isteseti socialinio teisingumo pazadu.
Abi jos traktavo zmogu kaip daikta, preke, o ne kaip darbo subjekta.“ Jei komunizmo salininkai zmogu vertino kaip darbo jega, tai laisvosios rinkos apologetai ziuri i ji kaip i vartotoja. Nei vieniems nei kitiems zmogus nerupi kaip Zmogus.
Nepriklausomoje Lietuvoje laisvoji rinka pelno vardan leme zmoniu susvetimejima, kulturos agonija, salies ukio griuti, spartu nedarbo didejima, oligarchijos isigalejima, nykstancia ir taip labai nedidele vidurine klase, didejanti skurda, plintanti nusikalstamuma ir alkoholizma, nenormalia turtine diferenciacija. Vieni igijo salygas ilsetis Maljorkoje arba lebauti nuosavoje jachtoje Vidurzemio juroje, kiti - raustis konteineriuose, kad nenumirtu is bado. Tie, kuriems savigarba neleido tustinti konteineriu, savanoriskai skyresi su gyvenimu ir Lietuva tapo daugiausia savizudziu turincia salimi pasaulyje. Visa tai pakirto daugumos Lietuvos gyventoju pasitikejima savimi, atitrauke nuo dalyvavimo politiniame ir visuomeniniame gyvenime, leme prazutinga tautai masine legalia ir nelegalia emigracija, kurios mastai yra didesni negu bet kurioje kitoje Europos valstybeje. Vien 2010 metais Tevyne paliko per 84 tukstancius gyventoju. Nuo nepriklausomybes atgavimo 1990 metu beveik kas septintas lietuvis pelnosi duona svetur.
Zymus filosofas, internetinio laikrascio ”Bernardinai.lt“ vyr. redaktorius, daktaras Andrius Navickas viena masines emigracijos priezasciu nurodo: „Daug zmoniu siandien isvaziuoja is Lietuvos ne vien vaikydamiesi sotesnio kasnio, bet ir todel, kad tik svetur pajuto, jog gali egzistuoti politine, socialine sistema, kurioje i zmogu zvelgiama pagarbiai, stengiantis padeti. Zmones nustemba, kad laisva rinka ir socialine apsauga gali papildyti viena kita, jog valstybes institucijos is tiesu siekia pagelbeti, kiek tik gali. Kodel visa to jie neatrado Lietuvoje?“ Del viso to Lietuva atgavusi nepriklausomybe ir pradejusi gyventi pagal laisvosios rinkos principus neteko daugiau kaip dvigubai daugiau zmoniu negu ju zuvo 1945 m. Japonijoje nuo atominiu bombu.
Vien oficialiais duomenimis per dvidesimt nepriklausomybes metu Lietuvoje gyventoju sumazejo puspenkto simto tukstancio: 1990 m. buvo 3708 tukst. ; 2011 m. geguze liko 3224,5 tukst. (zr. 1 lentele). Zinoma, kad be to desimtys tukstanciu Lietuvos gyventoju bastosi po pasauli, deklarave savo gyvenamaja vieta Lietuvoje ir statistikos neivertinami. 2011 m. geguzi „Veidas“ paskelbe, kad Lietuvos gyventoju skaicius sumazejo tiek, kad nebeliko ne triju apdainuotu milijonu? Tikslesnius duomenis turesime paskelbus galutinius 2011 metu gyventoju surasymo duomenis.
Tuo tarpu Hirosimoje nuo 1945 m. rugpjucio 6 d. numestos atomines bombos sprogimo is karto zuvo apie 80 tukst. zmoniu . Po triju dienu numesta atomine bomba Nagasaki is karto prazude 40 tukst. zmoniu. Per kelis menesius nuo atominiu bombu suzeidimu ir sukeltu ligu mire 60 tukst. zmoniu. Del tu paciu priezasciu siose vietovese dar tukstanciai zmoniu mire veliau. Visais atvejais Hirosima ir Nagasaki del atominiu bombu smugiu neteko apie pustrecio simto tukstanciu zmoniu. Vadinasi, Lietuva, pradejusi tvarkyti gyvenima pagal laisvosios rinkos principus, prarado dvigubai daugiau pilieciu, negu nuo dvieju atominiu bombu zuvo Japonijoje 1945 metais.
Vytautas Radzvilas raso, kad „...Vyriausybes sudarymo vingiai ir uzkulisiai yra niekniekis, palyginti su didziausia valstybes paslaptimi...- seniai nujauciamas ir vis delto sukreciantis tautos issivaiksciojimas po platuji pasauli. ... atsiverusios sienos tapo tarsi siurbliu, galinciu issiurbti gyvybines musu tautos jegas – vertingiausia zmogiskaji, pirmiausia intelektini, potenciala. Apsisaugoti nuo sio pavojaus galima tik vienu budu – kuriant moderniaja ir dinamiska valstybe, is kurios prireikus butu isvaziuojama, bet ne begama. Deja, daugiau kaip penkiolika metu vykdoma politika, kurios neimanoma vadinti kitaip, kaip paslepto – bekraujo ir beskausmio – ekonominio ir socialinio genocido forma. Atrodo, sios politikos imtasi samoningai, o jos tikslas daugmaz pasiektas. Lietuvos politinis ir verslo ”elitas”, regis, siekia sukurti ne vakarietiska, o “ypatinga” visuomene“. Toliau jis teigia, kad sioje visuomeneje „...nenumatyta vietos bet kurios tautos ir valstybes stubura sudaranciam veikliam, ekonomiskai savarankiskam, pilietiskai ir politiskai samoningam viduriniajam sluoksniui. Jis nuosekliai ir metodiskai naikinamas pasitelkus isstumimo is salies strategija.“
Labai gaila, bet tautos genocidas vyksta ne vien emigracijos saskaita. Petras Plumpa teigia, kad „kas penktas Lietuvos zmogus gyvena zemiau skurdo ribos (apie 680 000 zmoniu), jeigu kasmet is Lietuvos isvyksta daugiau jaunimo negu gimsta vaiku, jeigu pirmaujame pagal jaunimo girtuokliavimo ir savizudybiu skaiciu,“ tai reiskia, kad vyksta tautos fizinis ir moralinis nykimas ir nesiimama veikmingu priemoniu toki nykima stabdyti.
Tautos nykimas vyksta ne tik del emigracijos, bet ir kitomis ivairiomis kryptimis. Savizudziu skaicius intensyviai didejo pirmaisiais nepriklausomybes metais, po to stabilizavosi ir palaipsniui pradejo mazeti. Neziurint viso to Lietuvoje savizudziu 1000 gyventoju daugiausia negu kitose ES valstybese. Tautos genocidas vyksta ir del didejancio alkoholizmo ir narkomanijos. Gyventoju degradacijos problemas rodo ir didejantis nusikalstamumas, tarp jo plesimai ir nuzudymai. Pagal oficialiaja statistika Lietuvoje zmogzudysciu skaicius 100 tukstanciu gyventoju yra didziausias tarp ES saliu, be to daugiau kaip 10 kartu didesnis negu Austrijoje ir Vokietijoje, gerokai lenkiame ir savo kaimynes Lenkija, Estija, Latvija.
Dėkoju 2012-01-15 11:21
Dėkoju už paskaitą apie krizes. Rekomenduoju ją ir kitiems, kas nebijo prisiliesti prie Marxo ir linkę kritiškai mąstyti bei visa išsiaiškinti.
I love capitalism 2012-01-15 08:55
Prie ko priveda PS centru išdavystės? Kur mes einame? Kas yra liberali laisvoji rinka, kapitalizmas ir konkurencija? Kokias pasekmes sukelia nevaržoma liberalios rinkos laisvė? Visus atsakymus galima surasti peržiūrėjus šiuos filmus. Tai ne rusų propaganda, tai pačių amerikiečių sukurti filmai apie Ameriką: „kaip svajonių ir galimybių šalį“.
Tai atsakymai, dėl kokių priežasčių, socialinių tinklų pagalba atsirado judėjimas „Okupuok Volstritą“, tai atsakymai, kodėl Volstrito berniukai kėsinasi į Internetą.
Kapitalizmas: meilės istorija
Naomi Klein: "Šoko doktrina"
David Harvey. Videopaskaita „Kapitalizmo krizės“
NEMATOMA IMPERIJA (Ang. ir Rus. kalbomis)
Ar iš tiesų žmonės bejėgiai?
Filmus galima peržiūrėti http://www.galvok.com/ tinklapyje.
Šią informaciją su j nuoroda į http://www.galvok.com/ galite išplatinti savo draugams ir pažįstamiems.
to Pritarimas 2012-01-08 18:15
Rašytojai cituoja Marksą, o šiais antkomunistinės isterijos šėlsmo Lietuvoje laikais - tai labai ir labai nemažai.
Pritarimas 2012-01-08 15:43
Viskas gantinai teisingai parasyta, bet ka padare patys rasytojai, kad padetis butu kitokia ? Dabar visi rastingi, bet kur rezultatas zmoniu gyvenimo pagerejima. Juk popierius, juolab internetas, viska kencia.
Bielskis 2012-01-07 22:37
Karlas Marxas, autorius kuris šiandien vis dar yra tabu steriliems Lietuvos inteligentams, buvo teisus sakydamas, kad profesinės sąjungos ir kairiosios partijos, priimdamos kapitalistinės visuomenės žaidimo taisykles, ilgainiui bus nukenksmintos, panašiai kaip yra nukenksminami iškastruoti katinai.
Filosofas K.Stoškus 2012-01-07 15:22
Apie Trišalės tarybos misiją
1917 m. Rusijos revoliucija, jos persimetimas į kitas šalis, su ja susiję pilietiniai karai įtikino Vakarų kraštus, kuo civilizacijai gresia vidinių konfliktų ignoravimas ir eskalavimas. Versalio sutarties autoriai pasiūlė demokratinius priešnuodžius – pasitarimus. Daug protingiau iš anksto susėsti prie derybų stalo, atkakliai ir kantriai tarpusavyje diskutuoti negu aštrinti tarpusavio konfliktus, eiti į gatves su maištingais reikalavimais, grasinti smurtiniais susidorojimais, priversti tautą kariauti pačiai su savimi. Siekiant užbėgti už akių tam, ką marksistai vadina klasių kova, ir buvo sugalvota Trišalė taryba. Tai susitarimų ir santarvės institucija, sukurta nuolatiniam darbdavių, darbuotojų ir vyriausybės santykiams nuolat reguliuoti, derinti interesus ir spręsti eišvengiamus konfliktus.
vladimir (sovietikus@one.lt)2010-07-24 20:59
ANDRIUS ESATE TEISUS 100 PROCENTU.
Informuoti 2010-07-24 14:58
Turime duomenų, kad A.Bielskį po šio straipsnio pasikalbėti pasikvietė Lietuvos pramonininkų konfederacija.
Įdomu, ar Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijoje yra bent vienas, kuris šį straipsnį perskaitė ir juo susidomėjo? Ką jūs! Ten specialistų nereikia - ten dirba 23 genialūs lyderiai, kuriems užtenka aukštųjų partmokyklų, prieš 15 metų praeitų mokslų danų nekvalifikuotų darbuotojų profsąjungoje ir seminarų su pietumis bei nakvyne Trakuose.
Andrius Bielskis 2010-07-23 10:47
Šiandien kairiosios politinės jėgos išgyveną didžiausią krizę ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje ir net visame civilizuotame pasaulyje. Tomas Venclova yra teisus, teigdamas, kad Lietuvos intelektualinės diskusijos dusina savo primityvumu ir provincialumu.
Bet kokį kritiškai mąstantį žmogų į neviltį varo pastarųjų metų įvykiai ir politikų bei intelektualų reakcijos į juos. Pakanka paminėti kelis jų: reakciją į žmones, kovojančius už savo pilietines teises, elitinio diplomatijos instituto nuolatiniai nusišnekėjimai apie Europos Sąjungą ir Europos kultūrą iš žmonių, kurie vargu ar yra skaitę nors vieną tarptautinį pranešimą rimtesniame Vakarų Europos ar JAV universitete, Lietuvos „Filosofo“ svaidymaisi žeminančiais užgauliojimais bei reakcija į teisėtą šito kritiką, primityvios ir sentimentalios televizinės diskusijos apie Lietuvos tautą ir grėsmes jos dorai, diskusijos, kurių tamsioji pusė – tai eilę metų vykstantys fašistiniai paradai kovo 11-ąją, paradai, kuriuos taip mielai toleruoja Lietuvos valdantieji.
Tačiau labiausiai liūdina kairiųjų bejėgiškumas. Pasaulio ekonominės krizės akivaizdoje bei galvas keliančių Europos fašistinių populistų kontekste politinės kairės lyderiai atrodo beviltiškai. Karlas Marxas, autorius kuris šiandien vis dar yra tabu steriliems Lietuvos inteligentams, buvo teisus sakydamas, kad profesinės sąjungos ir kairiosios partijos, priimdamos kapitalistinės visuomenės žaidimo taisykles, ilgainiui bus nukenksmintos, panašiai kaip yra nukenksminami iškastruoti katinai.
Masiški kairiųjų pralaimėjimai Vengrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Britanijoje ar rinkimuose į Europos Sąjungos parlamentą rodo kairės politinių idėjų krizę bei jos politinių lyderių vaizduotės stoką. Nūdienos globalaus kapitalizmo sąlygomis, kurį taip lengvabūdiškai stoja ginti Tomas Venclova, tai itin sunkiai suprantama. Ir tai yra dėl to, kad pastarųjų dvidešimties metų neoliberalios reformos buvo naudingos tik nedidelei privilegijuotos visuomenės daliai. Skaičiai, bylojantys apie augančią nelygybę ir eilinių dirbančių žmonių eksploataciją, yra gerai žinomi bet kuriam globalaus kapitalo koncentracija pasidomėjusiam žmogui.
Kas iš tikrųjų yra abejotina – tai primityvios ir neartikuliuotos lietuviškos šios kritikos formos: globalizacijos (o ne kapitalizmo) kritika, žmogaus teisių niekinimas (tai, kas įgalina kritikuoti globalaus kapitalo veikimą) bei tikėjimas, kad Europos Sąjunga yra nacionalines kultūras ir vietines tradicijas naikinantis politinis darinys.
Apie tai daug kartų buvo rašyta, tačiau negaliu nepaminėti kelių iškalbingų faktų. Darbo našumas per pastaruosius penkiasdešimt metų išaugo daugiau nei šešis kartus, tuo tarpu realūs atlyginimai (atmetus infliaciją) sumažėjo (nuo 15,72 1973 iki 14,15 JAV dolerių 2000 metais). Britanijoje turtingiausių 1 procento gyventojų kontroliuojama nacionalinių pajamų dalis pakilo nuo 6,5 proc. 1982 iki 13 proc. 2000 metais. Lietuvoje apie išaugusius nelygybės ir socialinio neteisingumo mastus byloja Aušros Maldeikienės minimas iškalbingas faktas apie 520 proc. 2000-2003 metais išaugusius įmonių pelnus ir tik 9 proc. augusią vidutinę algą.
Kodėl šie faktai yra reikšmingi ir ar toks, kaip pasakytų milijonus uždirbęs įmonės savininkas, knaisiojimasis svetimose kišenėje nėra elementarus socialinis pavydas bei socialinės nesantaikos kurstymas? Šimtąkart „Ne!”. Studijos rodo, kad saugiausios, labiausiai klestinčios bei „laimingiausios“ šalys yra tos, kurių socialinės ir ekonominės institucijos yra grįstos socialine lygybe ir visokeriopa pagarba žmogui. Psichologiškai, socialiai ir ekonomiškai saugiausios visuomenės yra Danija, Norvegija ir Švedija, šalys, kuriose darbo našumas yra itin aukštas, neretai pralenkiantis JAV rodiklius, ir kurių vaikai mokosi geriausiose pasaulio mokyklose. Visas šias šalis, be tam tikrų rimtų išlygų, būtų galima vadinti socialistinėmis, nepaisant to, kad pokario metais sukurta socialdemokratija sparčiai griaunama globalaus kapitalo ir idealų neturinčių politikierių dėka.
Tačiau nebūtina remtis gerai žinomais ir šiandien banaliais tapusiais faktais. Klausimą reikia kelti kitaip: kokioje visuomenėje mes norime gyventi ir kokią ateitį norime matyti po dvidešimties ar trisdešimties metų?
Kapitalizmas, ypač neoliberali jo forma, iš esmės yra ydingas. Nevaržomos kapitalizmas subordinuoja visus žmogiškus santykius ir natūraliai ribotus gamtinius resursus vieninteliam siauram ekonominiam naudos ir pelningumo principui, kuris šiandien, kaip įtikinamai parodė Joelas Bakanas savo knygoje „Korporacija“, tapo įtvirtintas daugelio valstybių teisėje. Korporacijos privalo generuoti pelną.
Taip, kapitalizmas kur kas greičiau nei bet kokia kita ekonominė sistema sukuria turtą, tačiau šis turtas koncentruojasi mažumos rankose, o banaliu tapęs valstybininkų manipuliuojamas bendras vidaus produktas jokiais būdais neatspindi milžiniškos ekonominės nelygybės ar bendros visuomenės gerovės. Didžiausio ekonominio augimo laikais ištisos žmonių grupės (bibliotekininkai, mokytojai, darželių auklėtojai, dėstytojai, policininkai, gaisrininkai ir kt.) Lietuvoje toliau sėkmingai skurdo.
Kvailiausias šantažas yra mūsų įsitikinimas, kad „socializmas“ yra niekas daugiau kaip nepavykęs sovietinis planinės ekonomikos projektas, kuris yra nesuderinamas su koordinuota rinkos ekonomika ir žmogaus teisėmis grįsta demokratija.
Iš bet kokių teisinių ar politinių varžtų išlaisvintas kapitalizmas visada eksploatavo ir eksploatuos ne tik darbą, bet ir gamtą. Prakaito krautuvių (sweat shop) fenomenas, geriausiai įkūnytas „Nike“ marškinėlius ar batus gaminančiuose fabrikuose Kinijoje, Hondūre ar Bangladeše yra ne atsitiktinis, bet esminis nevaržomam globaliam kapitalizmui.
Maxo Weberio banalia tapusi tezė, kad kapitalizmas buvo sukurtas protestantiškos darbo etikos neįtikina, nes sąlygas kapitalizmui sukūrė neteisėta privatizacija, pirmiausiai XVI amžiaus Britanijoje aptvėrimų pavidalu ir galiausiai postsovietinėje Lietuvoje korumpuoto valstybinių įmonių išparceliavimo dėka.
Todėl keista, kai iškilus poetas ir eseistas, ginantis kilnius bendražmogiškus idealus, nuduoda, kad globalaus kapitalizmo kritika yra abejotina. Kas iš tikrųjų yra abejotina – tai primityvios ir neartikuliuotos lietuviškos šios kritikos formos: globalizacijos (o ne kapitalizmo) kritika, žmogaus teisių niekinimas (tai, kas įgalina kritikuoti globalaus kapitalo veikimą) bei tikėjimas, kad Europos Sąjunga yra nacionalines kultūras ir vietines tradicijas naikinantis politinis darinys.
Mano atsakymas į iškeltą klausimą yra toks – norėčiau gyventi ne žmogišką orumą ir laisvę dusinančiame kazino tipo kapitalizme, bet demokratinėje socialistinėje visuomenėje.
Vardas: El. paštas:
atgal


AutomobiliuDALYS24.lt

Sprendimas: PromoLink