gegužį gavome 30 € Jūsų paramos
ŽVILGSNIS Į TAI, KAS ŠALIES ŽINIASKLAIDOJE DAŽNIAUSIAI LIEKA ŠEŠĖLYJE!
Naujienų paieška:    

Haid Parkas (Diskusijos)

Teismai "gesina" streikus: Klaipėda, Šiauliai ....
2011-08-09 20:42
Gera žinia_Zarasai 2014-02-06 10:27
Vasario 5 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino 2012 metų Zarasų mokyklų streiką teisėtu. Sveikiname Zarasiškius - Andrių Navicką, Eglę Naprienę ir visus kitus narsius ir solidarius zarasiškius! - PN
Šiauliai_20131118 2013-11-19 10:17
Pirmadienę Šiaulių apylinkės teismas priėmė sprendimą streiką, kurį paskelbė Šiaulių psichiatrijos ligoninės darbuotojų profesinė sąjunga, pripažinti neteisėtu.
„Teismas konstatavo, kad kolektyvinė darbo sutartis nėra pažeista, darbdavys vykdė įsipareigojimus, todėl galiojantys Lietuvos įstatymai draudžia skelbti streiką“, - „Šiaulių kraštui“ komentavo teismo atstovas spaudai Vytautas Jončas.
Psichiatrijos ligoninės darbuotojų profesinė sąjunga nusprendė streikuoti, nes nenori, kad jų įstaiga, prijungta prie Respublikinės Šiaulių ligoninės, netektų savo finansinio savarankiškumo.
delfi.lt/news/daily/health/uzkardytas-streikas-siauliu-psichiatrijoje.d?id=63318598#ixzz2l4r3E1UF
Raimondas 2011-08-13 09:20
Pasak Klaipėdos apygardos teismo, daugeliui darbuotojų tiesiogiai susitarus su darbdaviu dėl darbo apmokėjimo nuostatų, reglamentuojančių darbo užmokesčio pakėlimą, sustabdymo, profesinė sąjunga, atstovaudama darbuotojus, neteko teisės reikalauti iš darbdavio susitarti dėl to, dėl ko darbuotojai susitarė patys.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartyje byloje Nr. 3K-3-15/2011, kuria remiasi teismas darydamas tokią išvada sakoma:
"Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neteko teisės, atstovaudamas darbuotojams, reikalauti iš darbdavio susitarti dėl to, dėl ko darbuotojai susitarė patys; darbuotojų daugumos sutikimas dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis konkrečiu laikotarpiu įrodo kolektyvinio darbo ginčo nebuvimą. Tačiau kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiomis teismų išvadomis."
Toliau seka ilgas tekstas, kodėl toks teiginys yra neteisingas. Kam įdomu, galite patys susirasti šią bylą.
Raimondas 2011-08-12 16:55
Apygardos teismas sprendime konstatavo, kad kolektyvinė sutartis, sudaryta tarp darbuotojų ir įmonės, yra galiojanti ir vykdoma:
...< Tarp šalių derybų keliu nepasiektas bendras susitarimas dėl atlyginimų nedaro kolektyvinės sutarties negaliojančia ir nereiškia jos pažeidimo ar nesilaikymo.>...
Tuo būdu, bet kokios derybos esant pasirašytai kol. sutarčiai yra beprasmės. Streikuoti draudžaiama...
Teisėjų kolegija pabrėžė:
...<kad nepaisant sutarties aiškinimo, 2009-03-25 konferencijoje darbuotojai ir ieškovė susitarė, jog darbo apmokėjimo nuostatų 3.4.4 punktas įsigalios ir bus taikomas nuo 2010-04-01, t. y. atlyginimai už 2008 ir 2009 metus didinami nebus. Už 2010 metus ieškovė 2011 metais derybų metu sutiko su atsakovių reikalavimu ir pasiūlė pakelti atlyginimus 1,8 proc. Todėl nėra pagrindo teigti, jog kolektyvinė sutartis nevykdoma.>...
Primename, kad pirminis profesinių sąjungų reikalavimas buvo 12,4 proc., o teisminio proceso metu buvo nusileista iki 7 proc.
Teismas pasisakė ir dėl 2009m. kovo 25d. įvykusios taip vadinamos konferencijos:
...<Daugumai darbuotojų tiesiogiai susitarus su darbdaviu dėl darbo apmokėjimo nuostatų 3.3.4 p. įsigaliojimo nuo 2010-04-01, normos, reglamentuojančios darbo užmokesčio pakėlimą, profesinė sąjunga neteko teisės, atstovaudama darbuotojus, reikalauti iš darbdavio susitarti dėl to, dėl ko darbuotojai susitarė patys.>...
Vadinasi, jei darbdavys tiesiogiai susitaria su darbuotojais, profesinės sąjungos netenka teisės dėl to derėtis. Kokia prasmė, po tokio sprendimo darbuotojams stoti į profsąjungas?
PN 2011-08-09 20:59
Atsiprašome, kad, skubėdami paskelbti, skenuotame tekste palikome korektūros klaidų.
PN 2011-08-09 20:57
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS
-
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1599-460/2011
Teisėjas Raimondas Dilys (Proceso Nr. 2-06-3-07952-2011-8)
Procesinio sprendimo kategorija I.I; 1.2; 3.2; 7.5; 9.1; 9.2.1; 9.3; 42.8; 121.21
-
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS
-
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
-
2011 m. rugpjūčio 5 d.
-
Klaipėda
-
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupcikienės, Irmos Čuchraj, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant ieškovės UAB „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS" atstovams advokatams Ramūnui Petravičiui, Ingai Visockytei, Andriui Baranskiui, atsakovės AB „Švyturys" profesinės sąjungos organizacijos komiteto pirmininkui Raimondui Tamošauskui, atsakovių AB „Švyturys" profesinės sąjungos organizacijos, Utenos alaus darbininkų sąjungos ir AB „ŠVYTURYS" profesinės sąjungos organizacijos ir Utenos alaus darbininkų sąjungos jungtinės atstovybės atstovui advokatui Nerijui Kasiliauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civiline bylą Nr. 2-9660-676/2011 pagal ieškovės UAB „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS" ieškinį atsakovėms AB „ŠVYTURYS" profesinės sąjungos organizacijai, Utenos alaus darbininkų sąjungai, AB „ŠVYTURYS" profesinės sąjungos organizacijos ir Utenos alaus darbininkų sąjungos jungtinei atstovybei dėl neterminuoto streiko pripažinimo neteisėtu bei ieškovės UAB „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS" apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-05 sprendimo.
-
Teisėjų kolegija nustatė:
-
ieškovė prašė pripažinti 2011-06-15 paskelbtą streiką neteisėtu; pripažinti 2011 m. birželio 9-10 d. UAB „Švyturys - Utenos alus" darbuotojų susirinkimo balsavimo rezultatus dėl pritarimo skelbti streiką ieškovės gamybiniame padalinyje negaliojančiais; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-10-20 ieškovė ir atsakovės pasirašė kolektyvinę sutartį. 2011-03-21 ieškovė gavo atsakovių reikalavimą indeksuoti 1-7 lygio darbuotojų bazinius atlyginimus 12,4 proc., t. y. 7,2 proc. už 2008 metus, įvertinus tarpinį atlyginimo pakėlimą, 3,4 proc. už 2009 metus. 1,8 proc. už 2010 metus. Ieškovė atsisakė tai padaryti, nes 2008 metais buvo atskiros derybos dėl atlyginimo, to rezultate ieškovė įsipareigojo išsaugoti darbo vietas ir savo įsipareigojimą pilnai įvykdė; 2009 metais buvo atskiri susitarimai ir įsipareigojimai - kintamų dalių peržiūrėjimas, metinių veiklos vertinimo principų įvedimas, kuriuos suderėjus, atlyginimo peržiūros klausimas buvo užbaigtas; dėl atlyginimų peržiūrėjimo 2011 m. laikotarpiu šalys buvo susitikusius du kartus, kurių metu buvo pateikta informacija apie realų darbo užmokesčio dydžio mažėjimą rinkoje. 2011 m. birželio 9-10 d. Utenos ir Klaipėdos padaliniuose vyko slaptas darbuotojų balsavimas dėl streiko paskelbimo, atsakovių organizuotas slaptas balsavimas dėl streiko vyko su pažeidimais. Ieškovė 2011-06-15 gavo atsakovių sprendimą skelbti neterminuotą streiką ieškovės gamybiniame padalinyje nuo 2011-06-23. ]
-
Kolektyvinė sutartis yra vykdoma, nes ieškovės darbuotojų atlyginimai yra virš rinkos ribos, darbuotojams išmokamos premijos, išlaikomos darbo vietos ir nemažinami atlyginimai, nemažinami baziniai atlyginimai, nedidinami administracijos atlyginimai, esama kolektyvinė sutartis numato išskirtinai palankias darbo ir apmokėjimo sąlygas darbuotojams, lyginant su esamomis pas kitus rinkoje panašią veiklą vykdančius darbdavius. Atsakovės nuo pat pradžių nebuvo nusiteikusios geranoriškai spręsti ginčą ir buvo nusprendusios skelbti streiką, o kolektyvinės derybos buvo tik apsimestinis veiksmas. Nėra konstatuota įstatymų nustatyta tvarka, kad ieškovė netinkamai vykdo kolektyvine sutartį.
-
Atsakovės atsiliepimu į ieškinį su reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti.
-
Nurodė, kad ieškovė, atsakovams pareikalavus vykdyti kolektyvinės sutarties įsipareigojimus, atsisakė spręsti klausimą dėl darbuotojų atlyginimų peržiūrėjimo ir jo indeksavimo įvertinus infliacijos lygį, pradėjus kolektyvinio ginčo procedūras ieškovė pradėjo teikti pasiūlymus, tačiau taikinimo komisijos protokolu buvo konstatuota, jog šalys dėl atsakovių pateikto reikalavimo nesusitarė. Ginčas dėl atlyginimų peržiūrėjimo ir taikinimo procedūros tęsėsi keturis mėnesius. 2011 m. birželio 9-10 d. Utenos ir Klaipėdos padaliniuose vyko slaptas darbuotojų balsavimas dėl streiko skelbimo, pritarus gamybinio padalinio darbuotojams, ieškovei 2011-06-15 buvo įteiktas pranešimas apie 2011-06-23 pradedamą streiką ieškovės gamybiniame padalinyje. Streikas paskelbtas teisėtai, jo tikslai neprieštarauja Konstitucijai, kitiems įstatymams, paskelbtas DK nustatyta tvarka.
-
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-07-05 sprendimu ieškinį atmetė, [vertinęs nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad ieškovės įmonėje buvo kilęs kolektyvinis darbo ginčas tarp darbdavio ir profesinės sąjungos kaip darbuotojų atstovų dėl darbo užmokesčio didinimo (jo peržiūrėjimo). Nurodė, jog atmeta ieškovės argumentus, kad įmonėje buvo kilę tik individualūs darbo ginčai tarp atskirų darbuotojų ir darbdavio kaip nepagrįstus.
-
Ieškovė įrodinėjo, kad buvo balsavimo procedūros pažeidimai: vienašališkai sudaryta komisija, balsavimo metu ne visų darbuotojų pareikalauta pažymėjimų ir kt., tačiau byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad nebuvo pareikalauta pažymėjimų ir ar tai galėtų (galėjo) turėti įtakos balsavimo procedūrų teisėtumui; nurodytų ieškovės argumentų dėl balsavimo biuletenių neaiškumo teismas negalėjo vertinti kaip pakankamus ir objektyvius, turinčius įtakos balsavimo teisėtumui, tuo labiau kad byloje nebuvo pateikta duomenų, jog balsavime dalyvavę ir šį procesą stebėję asmenys būtų pareiškę dėl šio proceso pastabų, pretenzijų ar kt. Bylos nagrinėjimo melu teismas nustatė, kad atsakovai pateikė ieškovei reikalavimą dėl kolektyvinės sutarties nevykdymo neperžiūrint darbo užmokesčio ir jo neindeksuojant kolektyvinės sutarties numatytomis sąlygomis.
-
Teismas kolektyvinę sutartį aiškino taip, jog tarp šalių buvo susitarta dėl privalomo darbo užmokesčio peržiūrėjimo vieną kartą (kelis kartus) per metus, nes tai susiję ir su darbdavio, ir su kolektyvo interesais, tokiu būdu garantuojant pusiausvyrą atlyginimo dydžio pagrindui įvertinus visas kolektyvinėje sutartyje numatytas sąlygas. Nustatė, kad streikas yra teisėtas ir ieškovė apie jį įspėta buvo tinkamai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl konstatavo, jog ieškinys ieškovės nurodytais motyvais ir pagrindais negali būti tenkinamas.
-
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo: I) panaikinti 2011-07-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą dėl streiko pripažinimo neteisėtu; 2) priimti naują sprendimą - pripažinti 2011-06-15 paskelbtą atsakovių streiką ieškovės gamybos padalinyje neteisėtu; 3) pripažinti 2011-06-09 ir 2011-06*10 UAB „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS" darbuotojų susirinkimo balsavimo rezultatus dėl pritarimo skelbti streiką ieškovės gamybos padalinyje negaliojančiais; 4) priteisti iš atsakovių AB „ŠVYTURYS" profesinės sąjungos organizacijos bei Utenos alaus darbininkų sąjungos ieškovės naudai 137 Lt žyminio mokesčio. Nurodo, jog derybos dėl atlyginimų peržiūrėjimo vyko 2011-01-25, 2011-02-23, kuriose ieškovė pristatė ekonominius ir darbo rinkos rodiklius, darbuotojų kaitos tendencijas, informaciją apie vidutinį darbuotojų mėnesinį atlyginimą. Atsakovės 2011-01-25 savo pozicijos nepareiškė, o 2011-02-23 atsakovės pasiūlė pakelti atlyginimus 11,9 proc. 2011-02-23 sprendimas dėl atlyginimų peržiūrėjimo priimtas nebuvo. 2011-03-25 ieškovė gavo atsakovių reikalavimą indeksuoti 1-7 lygio darbuotojų bazinius atlyginimus 12,4 proc, t. y. 7,2 proc. už 2008 metus; 3,4 proc. už 2009 metus; 1,8 proc. už 2010 metus. Ieškovei atsisakius tenkinti atsakovių reikalavimą 2011-04-28 atsakovės inicijavo taikinimo komisijos sudarymą. 2011-05-12 taikinimo komisijos posėdžio metu ieškovė pasiūlė atsakovėms kreiptis į teismą dėl kolektyvinės sutarties darbo apmokėjimų nuostatų 3 str. - „atlyginimų peržiūrėjimo tvarka" išaiškinimo, nes abi šalys šią nuostatą aiškino skirtingai. Minėto posėdžio metu ieškovė pasiūlė darbo užmokestį pakelti 0,5 proc. Šalys sutarė, kad iki 2011-05-25 atsakovės pateiks rašytinį atsakymą į ieškovės pasiūlymus. Atsakovės 2011-05-25 rašytiniu atsakymu nusprendė tęsti kolektyvinį darbo ginčą. 2011-05-31 antrajame taikinimo komisijos posėdyje ieškovė pasiūlė: įvesti sveikatos draudimą darbuotojams (investicijos vertė 250 000 Lt-400 000 Lt per metus), arba pakelti darbo užmokestį 1,8 proc; pakartotinai pasiūlė atsakovėms kreiptis į teismą dėl kolektyvinės sutarties darbo apmokėjimų nuostatų 3 str. - „atlyginimų peržiūrėjimo tvarka" išaiškinimo.
-
Atsakovės visus pasiūlymus atmetė ir pasiūlė pakelti darbo užmokestį 7,3 proc. Ieškovė tokio pasiūlymo nepriėmė ir buvo surašytas 2011-05-31 nesutarimų protokolas. Ieškovė nurodo, kad kolektyvinės sutarties 4 priedo darbo apmokėjimų nuostatų 3.3.4 punktas dėl vidutinės metinės infliacijos (2010 metais ji sudarė 1,3 proc.) įsigaliojo nuo 2010-04-01. Ieškovė 2011-06-06 gavo atsakovių raštą, jog 2011-06-08 -2011-06-09 yra planuojama rengti slaptus darbuotojų balsavimus gamybos ir logistikos padaliniuose dėl streiko paskelbimo. Gamybos padalinys surinko daugiau kaip pusę balsų, atsakovės 2011-06-15 priėmė sprendimą skelbti ieškovės gamybiniame padalinyje nuo 2011-06-23 6:00 vai. Ieškovė mano, kad 2011-06-15 paskelbtas streikas yra neteisėtas, nes kolektyvinė darbo sutartis yra vykdoma, tą nustatė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau priėmė priešingą sprendimą ir pripažino streiką teisėtu. Teismas neanalizavo ir nevertino darbo apmokėjimo nuostatų 3 straipsnyje nustatytų sąlygų viseto, koncentravosi ne į ginčo esmę, t. y. kolektyvinės sutarties aiškinimo bei vykdymo klausimus, bet į procedūrinius streiko organizavimo klausimus. Ieškovė, nors ir neturėdama pareigos sutiko pakelti atlyginimą 1,8 proc., tačiau atsakovės kategoriškai atsisakė priimti tokį ieškovės pasiūlymą. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovė išsimokėjo 200 milijonų litų dividendams, šioje byloje neturi visiškai jokios reikšmės. Atsakovės pasirinko neekonomišką, kraštutinį bei neadekvatų ginčo sprendimo būdą, nes remiantis DK 295 str. 2 d.. 3 p., Profesinių sąjungų įstatymo 22 str. 2 d., teismuose tiesiogiai nagrinėjami ginčai pagal profesinių sąjungų ieškinius tarp profesinių sąjungų ir darbdavio dėl įstatymuose ar sutartyje nustatytų pareigų ar prievolių nevykdymo. Vadovaujantis darbo santykiuose taikomu pariteto principu, pagal analogiją turėjo būti sudaryta ir darbuotojų balsavimo rezultatų komisija, tuo tarpu ji buvo sudaryta vien iš profesinės sąjungos atstovų. Atsakovės nesutiko sudaryti galimybės įtraukti ieškovės atstovus į balsų skaičiavimo komisiją. Dėl atsakovių nepagrįstų reikalavimų derybos pateko į aklavietę, tai tik patvirtina, kad atsakovės nesąžiningais veiksmais susikūrė tariamą pagrindą streikui, todėl streikas neturi įstatyminio pagrindo. Pabrėžė, kad bandymai inicijuoti streiką, tebegaliojant kolektyvinei sutarčiai, yra ne kas kita, kaip savivaliavimas ir piktnaudžiavimas teise, kurį įstatymai draudžia.
-
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės prašo apeliacinį skundą atmesti ir 2011-07-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog šalių buvo susitarta dėl privalomojo darbo užmokesčio peržiūrėjimo vieną kartą (kelis kartus) per metus, nes tai susiję ir su darbdavio, ir su kolektyvo interesais. Vien tik derybų dėl darbo užmokesčio faktas nereiškia, kad kolektyvinės sutarties nuostatos dėl atlyginimų peržiūros yra įvykdytos.
-
Ieškovė 2008-07-15 ir 2008-07-31 protokolais sutiko į kolektyvinę sutartį įrašyti, kad atlygio peržiūrėjimo metu atlyginimus kelti ne mažiau vidutinės metinės infliacijos, apie konkrečius dydžius tartis atskirai. Ieškovė nuo 2011-01-25 iki 2011-04-15, kol vyko derybos, nurodė, kad atlyginimų peržiūrėjimo nebus.
-
Taikinimo komisijos posėdžio metu ieškovės siūlymą atsakovių reikalavimą patenkinti 14 proc. apimtimi galima vertinti kaip apsimestinį derybų vedimą tikintis, kad vykstant ginčams teisme padidinti atlyginimo 2011 metais nereikės. Ieškovė nepagrįstai teigė, kad kolektyvinės sutarties buvo laikomasi ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos argumentus atmetė. Pažymi, kad darbo teisėje nėra normų, kurios reguliuoja individualios darbo sutarties ar kolektyvinės sutarties aiškinimą, todėl taikytinos civilinės teisės normos, nustatančios sutarčių aiškinimo taisykles.
-
Atsižvelgiant į tai darbo apmokėjimo nuostatų 3.3.4 punktas nustato minimalų darbo užmokesčių didinimą. Atlyginimų peržiūrėjimo metu naujas darbo užmokestis nustatomas ne pagal iŠ anksto nustatytą formulę ar konkrečius dydžius, o derybų būdu. 2009-03-25 ieškovės pasirinktų darbuotojų susirinkimas dėl darbo apmokėjimo nuostatų 3.3.4 punkto yra tik darbuotojų informavimas ir konsultavimas. Ieškovės tikslas ir siekis, kad streikas vyktų rudenį, streikas taptų neefektyviu ir galbūt visai neįvyktų. Ieškovės argumentai apie blogą įmonės finansinę padėtį ir neturėjimą galimybių didinti darbuotojams darbo užmokestį yra nepagrįsti, nes tokios įmonės, vykdančios panašią veiklą, kuri išsimokėjo 200 milijonų litų dividendų, nebuvo.
-
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nėra nurodyta, kad balsavimo komisija turi būti sudaryta paritetiniais pagrindais. Ieškovės stebėtojų dalyvavimas slaptame balsavime ir balsų skaičiavime pilnai užtikrino, kad balsavimas vyktų objektyviai. Pažymi, kad laikantis kolektyvinės sutarties nuostatų derybos dėl atlyginimų peržiūrėjimo buvo pradėtos, bet pasibaigė nesutarimu. Šalių ginčą dėl to, kiek turi būti didinamas atlyginimas arba koks ekonominis interesas darbuotojų ar darbdavio turi būt įtenkinamas arba koks ekonominis kompromisas turi būti pasiektas gali išspręsti tik šalys suteiktų ekonominių svertų pagalba - šiuo atveju darbuotojai naudodamiesi teise į streiką.
-
Posėdžio metu ieškovės atstovai apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti.
Posėdžio metu atsakovių atstovai su apeliacinio skundo argumentais nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti nepakeistą 2011-07-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą.
-
Apeliacinis skundas tenkintinas.
-
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad UAB „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS" įregistruota 1998-02-06 (VĮ Registrų centras JAR 2011-06-22 išrašas) (t. I, b. I. 113-123), savo veikloje vadovaujasi įstatais (2011-04-29 redakcija) (t. 1, b. I. 124-132). Utenos alaus darbininkų sąjunga įsteigta 1998-04-18, įregistruota 1998-04-27, veiklos tikslas- profesinių sąjungų veikla (VĮ Registrų centras JAR 2011-06-20 išrašas) (t. I, b. I. 79-81), savo veikloje vadovaujasi įstatais (2008-03-28 redakcija), valdymo organai - konferencija, valdyba, pirmininkas (įstatų 3.1. p.), streikus organizuoja valdyba įstatymų nustatyta tvarka (įstatų 3.8. p.) (t. 1, b. I. 133-136). AB „Švyturys" profesinės sąjungos organizacija įsteigta 2000-09-30, įregistruota 2000-11-02, veiklos tikslas - profesinių sąjungų veikla, įsteigta įmonėje UAB „Švyturys-Utenos alus" (VĮ Registrų centras JAR 2011-06-20 išrašas) (t. I, b. I. 82-85), savo veikloje vadovaujasi įstatais (2007-03-20 redakcija), valdymo organai - narių susirinkimas (konferencija), kuris priima sprendimą skelbti ir organizuoti streiką (įstatų 6.1. p., 6.8.9 p.) (t. 1, b. L 137-142). Nustatyta, kad ieškovės įmonėje „Utenos alus" darbininkų sąjungos ir AB „Švyturys" profesinės sąjungos organizacijos susitarimo bei 2007-12-18 Protokolo pagrindu veikia UAB „Švyturys-Utenos alus" Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė, sukurta veiklos forma „Utenos alus" darbininkų sąjungos ir AB „Švyturys" profesinės sąjungos organizacijos kolektyvinės sutarties ieškovės - UAB „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS" įmonėje parengti bei kolektyvinės sutarties įsipareigojimų vykdymui kontroliuoti (t. 2, b. L 56-57).
-
Byloje pateikta 2008-10-20 kolektyvinė sutartis (t. I, b. I. 14-37). Kolektyvinėje sutartyje nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos bei pasiūlos darbo rinkoje (DK 186 str. 3 d.) (kolektyvinės sutarties 5.1. p.), darbo apmokėjimas vykdomas pagal darbo apmokėjimo nuostatus (nuostatai - kolektyvinės sutarties priedas Nr. 4.) (kolektyvinės sutarties 5.4. p.), darbo apmokėjimo nuostatuose taip pat reglamentuota ir darbo užmokesčio mokėjimo ir peržiūrėjimo sąlygos bei tvarka (darbo apmokėjimo nuostatų 1.2.2. p.), fiksuoti darbo apmokėjimo sistemos principai - vidinis teisingumas, išorinis konkurencingumas, atsižvelgimas į įmonės finansines galimybes, verslo strategiją, technologijas, produktyvumą, taip pat darbuotojų motyvacija, efektyvus įmonės finansinių resursų panaudojimas (darbo apmokėjimo nuostatų 1.4.1. p. - 1.4.5. p.), nustatyti veiksniai, įtakojantys individualų atlygį (darbo apmokėjimo nuostatų 1.5.1 .p. - 1.5.10. p.).
-
Siekiant užtikrinti darbo apmokėjimo sistemos principinį įgyvendinimą, atlyginimai yra peržiūrimi vieną kartą per metus (darbo apmokėjimo nuostatų 3.1. p.), atlyginimai peržiūrimi, siekiant užtikrinti: darbuotojams mokamų atlyginimų išorinį konkurencingumą (darbo apmokėjimo nuostatų 3.1.1. p.), atlyginimų diferencijavimą (darbo apmokėjimo nuostatų 3.1.2. p.), bendrovės tikslų įgyvendinimą per darbuotojų motyvaciją (darbo apmokėjimo nuostatų 3.1.3. p.), makroekonominės situacijos pokyčius (darbo apmokėjimo nuostatų 3.3.1. p.), ūkinės-finansinės veiklos rezultatus (darbo apmokėjimo nuostatų 3.3.2. p.), praėjusių metų darbo ir veiklos rezultatus (darbo apmokėjimo nuostatų 3.3.3. p.), taip pat nustatyti atvejai, kada atlyginimai peržiūrimi du kartus per metus (darbo apmokėjimo nuostatų 3.6. p., 3.7. p.).
-
Darbo apmokėjimo nuostatų 3.3.4. punkte nustatyta, kad atlyginimų peržiūros metu atlyginimai keliami ne mažiau vidutinės metinės infliacijos dydžio (Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės), atsižvelgiant į šalies vidutinio atlyginimo augimą. Ieškovė ir atsakovės 2010-05-11 protokolu Nr. 04 sutarė, jog atlyginimų peržiūra už 2009 metus laikoma užbaigta (t. I, b. I. 176). Ieškovė ir darbuotojai 2009-03-25 konferencijoje susitarė 3.3.4. punktą taikyti nuo 2010-04-01 (t. 1, b. I. 166).
-
Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalimi profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai; jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Darbuotojai į profesinę sąjungą jungiasi tam, kad galėtų organizuotai ginti savo profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus. Asmuo, stodamas į profesinę sąjungą, laisva valia pasirenka šią organizaciją kaip vieną iš minėtų savo teisių bei interesų gynimo formų. Profesinių sąjungų dalyvavimas sprendžiant tiek individualius, tiek ir kolektyvinius ginčus įtvirtintas Profesinių sąjungų įstatymo 22 straipsnyje, 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta jų teisė, ginant savo narių teises, nustatyta tvarka skelbti streiką.
-
Tokia profesinės sąjungos teisė įtvirtinta ir DK 77 straipsnio I dalyje. Tačiau šiuo atveju pabrėžtina, kad teisė streikuoti priklauso darbuotojams (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 straipsnis), tuo tarpu profesinės sąjungos atstovauja ir gina darbuotojų teises bei interesus.
-
Profesinių sąjungų, kaip įstatyminių darbuotojų atstovų, įgaliojimai priimti sprendimus atstovaujamųjų vardu nėra absoliutūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2011). Svarbiausi kolektyvinių derybų ir kolektyvinių ginčų sprendimai, darantys lemiamą įtaką visų darbuotojų interesams - kolektyvinės sutarties patvirtinimas, jos pakeitimas, streiko paskelbimas įsigalioja tik darbuotojų daugumos pritarimu (DK 60 str., DK 62 str., DK 64 str., DK 77 str.). Šiuo atveju 2009-03-25 įvyko darbuotojų konferencija dėl kolektyvinės sutarties pakeitimų.
-
Konferencijoje dalyvavo 58 delegatai iš visų išrinktų 60 delegatų, į konferenciją neatvyko profesinės sąjungos atstovai (t. 1, b. I. 163; t. I, b. I. 167). Vadovaujantis DK 62 str. 5 d., darbuotojų konferencija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai delegatų, t. y. ne mažiau 40 delegatų. Konferencija balsų dauguma (už pakeitimą balsavo 54 delegatai, susilaikė 3 delegatai, nepritariančių kolektyvinės sutarties pakeitimui nebuvo) pritarė 2008-10-20 kolektyvinės sutarties priedo Nr. 4 „darbo apmokėjimo nuostatų" 3.3.4 punkto pakeitimui, t. y. pritarta minėtų nuostatų 3.3.4 punktą papildyti sakiniu: „šis 3.3.4 punktas įsigalioja ir pradedamas taikyti tik nuo 2010-04-01" (2009-03-25 protokolas, t. I, b. i. 164). Minėtas pakeitimas buvo įtvirtintas 2009-03-25 UAB „ŠVYTURYS-UTKNOS ALUS" kolektyvinės sutarties pakeitime (t. 1, b. I. 166).
-
Profesinės sąjungos teisės ir pareigos darbo teisiniuose santykiuose yra įgytos iš atstovaujamojo, tačiau atstovavimo teisiniuose santykiuose yra galimas ir atstovo atsisakymas. Teisinis santykis tarp darbuotojo ir darbdavio yra pirminis, o atstovavimo teisinis santykis, t. y. santykis tarp darbuotojo ir profesinės sąjungos yra išvestinis iš pirmojo. Daugumai darbuotojų tiesiogiai susitarus su darbdaviu dėl darbo apmokėjimo nuostatų 3.3.4 p. įsigaliojimo nuo 2010-04-01, normos, reglamentuojančios darbo užmokesčio pakėlimą, profesinė sąjunga neteko teisės, atstovaudama darbuotojus, reikalauti iš darbdavio susitarti dėl to, dėl ko darbuotojai susitarė patys. Nagrinėjamu atveju darbuotojai susitarė patys, darbuotojų daugumos sutikimas dirbti pakeistomis kolektyvinės sutarties sąlygomis konkrečiu laikotarpiu įrodo darbuotojų valią, Taigi nagrinėjamos bylos atveju svarbu, kad kolektyvinės sutarties pakeitimui pritarė dauguma ieškovės įmonės darbuotojų, t. y. buvo išreikšta daugumos valia pakeisti kolektyvinės sutarties darbo apmokėjimo nuostatų 3.3.4 punktą, tačiau tai negali lemti išvados, kad šie darbuotojai atsisakė galimybės toliau ginti savo teises, atstovaujami profesinės sąjungos.
-
Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kadangi profesinės sąjungos teisės ir pareigos darbo teisiniuose santykiuose yra įgytos iš atstovaujamojo, tai šis bet kuriuo atveju gali atsisakyti atstovo, taigi - ir jo sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2011). Sistemiškai vertindama nurodytąsias DK nuostatas ir faktines aplinkybes, apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog darbuotojų konferencijos 2009-03-25 3.2. p. nutarimu kolektyvinės sutarties darbo apmokėjimo nuostatų 3.3.4.p galiojimas sustabdytas I metams, t. y. iki 2010-04-01 (t. I, b. I. 163-174). Vadinasi ieškovė 2008 ir 2009 metais pagal darbo apmokėjimo nuostatų 3.3. p. neturėjo pareigos padidinti atlyginimų.
-
Pabrėžtina, kad reikalavimo 2009-03-25 darbuotojų konferenciją pripažinti neteisėta, atsakovės nebuvo pateikusios. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė atlyginimų darbuotojams nemažino - 2010 metų IV ketvirčio 1-7 lygio darbuotojų vidutinis atlyginimas buvo 3 298,30 Lt, t. y. 55 proc. didesnis už vidutinį, nes vidutinis atlyginimas Lietuvoje buvo 2 121,50 Lt.
-
Ieškovė 1-7 lygio darbuotojams 2010 metais už individualius pasiekimus išmokėjo premijas, nors įmonės rezultatai nuo 2008 metų vis blogėjo (t. I, b. I. 181-185). Įmonė pagal socialinę lengvatų programą 2010 metais darbuotojams išmokėjo šias sumas: parama šeimoms, šventinėms ir papildomoms materialinėms pašalpoms 50 134 Lt; rugsėjo I d. pašalpoms 33 200 Lt; atostogų priedams 69 500 Lt; mokslo atostogoms 48 146 Lt; papildomoms atostogoms pagal kolektyvinę sutartį 11 619 Lt; draudimams nuo nelaimingų atsitikimų 29 684 Lt; darbuotojų sveikatos priežiūrai 232 119 Lt, t. y. įmonė skyrė pagal socialinę lengvatų programą po 1 125 Lt vienam darbuotojui (t. I, b. I. 186-187). Įmonė skyrė papildomų lėšų ir darbuotojų darbo sąlygoms pagerinti (t. I, b. I. 188). Ieškovė pasiūlė atsakovėms išpirkti sveikatos draudimą darbuotojams (tai sudarytų 250 000 Lt - 400 000 Lt per metus) arba atlyginimus už 2010 metus padidinti 1,8 proc, ko ir prašė atsakovės (t. I, b. I. 49-50).
-
Atsakovės su šiuo pasiūlymu nesutiko. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš nurodytųjų darbo teisės normų, kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo nuostatų analizės ir nustatytų aplinkybių tarp šalių derybos dėl atlyginimų peržiūrėjimo įvyko (201 I-O I-25 susitikimo protokolas, 2011-02-23 susitikimo protokolas, 2011-04-15 susitikimas su profesinėmis sąjungomis, 2011-05-12 taikinimo komisijos posėdžio protokolas, 2011-05-31 taikinimo komisijos posėdžio protokolas), atsakovė neįrodė, jog ieškovė pažeidė kolektyvinę sutartį, todėl konstatuoja, kad kolektyvinės sutarties yra laikomasi (CPK 178 str.).
-
Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčas kilo ir dėl kolektyvinės sutarties aiškinimo. Šiuo atveju derybų dėl kolektyvinės sutarties 2008-07-15 protokole yra įrašyta, jog „darbdavys sutinka į kolektyvinę sutartį įrašyti, kad atlygio peržiūrėjimo metu atlyginimus kelti ne mažiau vidutinės metinės infliacijos, o apie konkrečius dydžius tartis atskirai (t. 2, b. I. 43). Derybų dėl naujos kolektyvinės sutarties 2008-07-31 protokole yra įrašyta, jog „darbdavys sutinka į kolektyvinę sutartį įrašyti, kad atlygio peržiūrėjimo metu atlyginimus kelti ne mažiau vidutinės metinės infliacijos, atsižvelgiant į šalies vidutinio atlyginimo augimų " (t. 2, b. I. 48). Kolektyvinės sutarties darbo apmokėjimo nuostatų 3.1 punkte nustatyta, kad siekiant užtikrinti darbo apmokėjimo sistemos principų įgyvendinimą, atlyginimai yra peržiūrimi vieną kartą per metus. Minėtų nuostatų 3.3 punkte yra aiškiai suformuluota, kad peržiūrint atlyginimus analizuojama įvairių faktorių visuma, nagrinėjamuose darbo apmokėjimo nuostatuose yra keturios atlyginimų peržiūrėjimą reglamentuojančios sąlygos, šių darbo apmokėjimo nuostatų sąlygų lingvistinė konstrukcija yra aiški ir neleidžia įžvelgti galimo keleriopo jos turinio suvokimo, t. y. 3.3 punkte nustatyta, kad peržiūrint atlyginimus taip pat atsižvelgiama į:
-
3.3.1 makroekonominės situacijos pokyčius (vidutinės metinės infliacijos lygį, bendrą vartotojų kainų indeksą, vidutinio atlyginimo šalyje augimą, situaciją darbo rinkoje);
-
3.3.2 bendrovės ūkinės- finansinės veiklos rezultatus;
-
3.3.3 konkretaus darbuotojo praėjusių metų darbo ir veiklos rezultatus pagal bendrovėje galiojančią Veiklos vertinimo sistemą bei atsižvelgiant į bendrovės atlygio politiką;
-
3.3.4 punkte yra nustatyta, jog atlyginimų peržiūros metu atlyginimai keliami ne mažiau vidutinės metinės infliacijos dydžio (šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės), atsižvelgiant į šalies vidutinio atlyginimo augimų,
-
Kolektyvinės sutarties teisinis reglamentavimas yra darbo teisės sritis. Darbo santykiams civilinės teisės normos taikomas tik tada, kai darbo teisėje nėra normų, kuriomis būtų galima tam tikrą klausimą išspręsti (CK l.l str. 3 d., DK 9 str. 2 d.). Kadangi darbo teisėje nėra normų, reguliuojančių individualios darbo sutarties ar kolektyvinės sutarties aiškinimą, teisėjų kolegija sutinka su atsakovių argumentu, jog tuo atveju laikytinos civilinės teisės normos, nustatančios sutarčių aiškinimo taisykles.
-
Pagal CK 6.193 str. I d. sutartis aiškinama atsižvelgiant į jos šalių tikruosius ketinimus, t. y. kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus. atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo. Šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.
-
Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20/0-06-22 nutartis Nr. 3K-3-288/2010).
-
Šis principas reikalauja analizuoti visą sutartį, t. y. darbo apmokėjimo nuostatus, visą darbo apmokėjimo nuostatų 3 dalį „atlyginimų peržiūrėjimo tvarka", visą 3.3 punktą, o ne tam tikras jos dalis, t. y. reikia 3.3 punkto sudedamąsias dalis - 3.3.1 punktą, 3.3.2 punktą, 3.3.3 punktą, 3.3.4 punktą analizuoti sistemiškai, neatsiejant vieno punkto nuo kito.
-
Išvardytos darbo apmokėjimo nuostatų sąlygos, vadovaujantis pirmiau nurodytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, aiškintinos kartu ir atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, o ne atskirai tik 3.3.4 punktą, kaip teigia atsakovės. Tokį darbo apmokėjimo nuostatų sąlygų aiškinimą patvirtina ir nustatytos faktinės aplinkybės apie atsakovių ir ieškovės elgesį po sutarties pasirašymo - kolektyvinės sutarties vykdymo eiga, t. y. 2010-05-11 susitarimas, kad atlyginimų peržiūra už 2009 metus dėl atlyginimo didinimo yra baigta, patvirtina, kad šalys atlyginimų peržiūrą sieja ne tik su infliacija, bet ir su kitomis darbo apmokėjimo nuostatų 3.3.1 p., 3.3.2 p., 3.3.3 p, nustatytomis sąlygomis (t. I, b. I. 176). Be to, darbo apmokėjimo nuostatų tikslas leidžia atskleisti tikruosius šalių ketinimus, vienos ar kitos sąlygos prasmę, tarpusavio teisių ir pareigų apimtį. Akivaizdu, jog darbdavys nesutiktų ir neįsipareigotų kelti darbuotojams atlyginimų, jeigu įmonės ūkinės - finansinės veiklos rezultatai blogėtų, valstybės bendra makroekonominė situacija imtų blogėti, valstybės vidutinis darbo užmokestis mažėtų. Ieškovė ir buvo atsakovėms pateikusi valstybės ir įmonės rezultatus, kurie nuo 2008 metų tik blogėjo -bendras vidaus produktas (BVM) mažėjo, vartotojų kainų indeksas (VKI) krito, šalies nedarbo lygis didėjo, įmonės veiklos rezultatai blogėjo, šalies vidutinis atlyginimas ženkliai krito, nors ieškovė atlyginimų darbuotojams nemažino (t. 2, b. I. 127). Teisėjų kolegija, įvertinusi ištirtas faktines aplinkybes ir ginčo šalių teisinius argumentus, bei atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją sutarčių aiškinimo klausimais, sistemiškai vertindama darbo apmokėjimo nuostatus, 2008-07-15 ir 2008-07-31 protokolus atmeta atsakovių argumentą, jog ieškovė besąlygiškai įsipareigojo atlyginimų peržiūrėjimo metu atlyginimus kelti ne mažiau vidutinės metinės infliacijos dydžiu ir konstatuoja, kad ieškovė įsipareigojo kelti atlyginimus tik įvertinusi vidutinio atlyginimo šalyje augimo, teigiamus įmonės ūkinės - finansinės veiklos rezultatų, konkretaus darbuotojo praėjusių metų darbo ir veiklos rezultatų ir teigiamos situacijos darbo rinkoje visetą (CPK 177 str., CPK 185 str., CK 6.193 str.).
-
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nepaisant sutarties aiškinimo, 2009-03-25 konferencijoje darbuotojai ir ieškovė susitarė, jog darbo apmokėjimo nuostatų 3.4.4 punktas įsigalios ir bus taikomas nuo 2010-04-01, t. y. atlyginimai už 2008 ir 2009 metus didinami nebus. Už 2010 metus ieškovė 2011 metais derybų metu sutiko su atsakovių reikalavimu ir pasiūlė pakelti atlyginimus 1,8 proc. Todėl nėra pagrindo teigti, jog kolektyvinė sutartis nevykdoma.
-
Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio (susirinkimų ir asociacijų laisvė) taikymo, pabrėždamas teisės į streiką svarbą, yra nurodęs, kad streikas, kuris leidžia profesinei sąjungai išreikšti savo požiūrį, yra svarbus profesinės sąjungos narių interesų apsaugos aspektas. Teisė streikuoti, kaip neatskiriama teisės į asociacijų laisvę dalis, pripažįstama TDO kontrolės institucijų (TDO konvencija Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo"). Teisė streikuoti, kaip priemonė, skirta užtikrinti veiksmingą naudojimąsi teise į kolektyvines derybas, taip pat pripažįstama Europos socialinėje chartijoje (žr. Enerji Yapi-Yol Cen v. Turkey, No. 68959/01, judgment of 21 April 2009) {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2011).
-
Streikas yra ultima ratio priemonė, galima kraštutiniais atvejais, kai šalims nepavyko taikiai išspręsti kilusio kolektyvinio ginčo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta darbuotojų teisė streikuoti, tačiau ši darbuotojų teisė pagal Konstituciją nėra absoliuti - jos apribojimus, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymas. Toks įstatymas yra Darbo kodeksas, kurio X skyriaus „Kolektyvinių darbo ginčų reglamentavimas" 76-85 straipsniuose tiesiogiai reglamentuojami streikas, jo teisinis pagrindas ir skelbimas, streikų apribojimai, vadovavimas streikui ir jo eiga, streiko teisėtumas ir kiti su teise streikuoti susiję teisiniai santykiai. Vadovaujantis DK 76 str., streikas - tai vienos įmonės, kelių įmonių ar šakos darbuotojų arba jų grupės laikinas darbo nutraukimas, kai kolektyvinis ginčas neišspręstas arba darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos, darbo arbitražo ar trečiųjų teismo sprendimas nevykdomas ar netinkamai vykdomas, arba kolektyvinio darbo ginčo nepavyko išspręsti pasitelkus tarpininką ar kai tarpininkavimo metu pasiektas susitarimas nevykdomas.
-
Taigi streikas, kaip kolektyvinių darbo ginčų sprendimo būdas, gali būti naudojamas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams, kai kitos įstatymuose įtvirtintos ginčo sprendimo galimybės yra išnaudotos. 2008-10-20 kolektyvinė sutartis yra sudaryta 3 metams, t. y. iki 2011-10-20, yra galiojanti ir privalo būti vykdoma (kolektyvinės sutarties 1.5 p., t. 1, b. I. 16). Tarp šalių derybų keliu nepasiektas bendras susitarimas dėl atlyginimų nedaro kolektyvinės sutarties negaliojančia ir nereiškia jos pažeidimo ar nesilaikymo. Remiantis DK 78 str. 3 d., kolektyvinės sutarties galiojimo metu draudžiama skelbti streiką, jeigu Šios sutarties laikomasi. Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad profesinės sąjungos 2011 -06-15 paskelbtas streikas yra neteisėtas (DK 78 str. 3 d.).
-
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą neatskleidė bylos esmės, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, neanalizavo ir nevertino kolektyvinės sutarties ir darbo apmokėjimo nuostatų viseto, koncentravosi ne į kolektyvinės sutarties aiškinimo bei vykdymo klausimus, bet į procedūrinius streiko organizavimo klausimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
-
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-05 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - 2011-06-15 AB „ŠVYTURYS" profesinės sąjungos organizacijos ir Utenos alaus darbininkų sąjungos jungtinės atstovybės paskelbtas streikas UAB „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS" gamybiniame padalinyje pripažintinas neteisėtu; 2011-06-09 ir 2011-06-10 UAB „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS" darbuotojų susirinkimo balsavimo rezultatai dėl pritarimo skelbti streiką UAB „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS" gamybiniame padalinyje pripažintini neteisėtais; iš atsakovių AB „ŠVYTURYS" profes inės sąjungos organizacijos ir Utenos alaus darbininkų sąjungos priteistina ieškovei UAB „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS po 68,50 Lt (iš viso 137 Lt) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
-
Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinio skundą argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųsto sprendimo teisėtumui, todėl nenagrinėtini.
-
Dėl bylinėjimosi išlaidų
-
Vadovaujantis CPK 93 str., I d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė 137 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) pirmosios instancijos teisme ir 137 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) apeliacinės instancijos teisme, iš viso 274 Lt, jos priteistinos iš atsakovių.
-
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-333 str.,
-
nusprendė
-
apeliacinį skundą tenkinti.
-
Panaikinti 2011 m. liepos 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą.
Pripažinti 2011-06-15 AB „ŠVYTURYS" profesinės sąjungos organizacijos ir Utenos alaus darbininkų sąjungos jungtinės atstovybės paskelbtą streiką UAB „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS" gamybiniame padalinyje neteisėtu.
-
Pripažinti 2011-06-09 ir 201 K06-10 UAB „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS" darbuotojų susirinkimo balsavimo rezultatus dėl pritarimo skelbti streiką UAB „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS" gamybiniame padalinyje neteisėtais.
-
Iš atsakovių AB „ŠVYTURYS" profesi nės sąjungos organizacijos, kodas 141955488, ir Utenos alaus darbininkų sąjungos, kodas 283866260, priteisti ieškovei UAB „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS", kodas 110796493, po 137 Lt (iš viso 274 Lt) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.
-
Kolegijos pirmininkė Kolegijos teisėjai
-
Aušra Maškevičienė Albina Pupeikienė Irma Čuchraj
PN 2011-08-09 20:44
Skaitytojų pageidavimu publikuojame Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, kuriuo švyturiečių streikas pripažintas neteisėtu.
Vardas: El. paštas:
atgal


AutomobiliuDALYS24.lt

Sprendimas: PromoLink