gegužį gavome 30 € Jūsų paramos
ŽVILGSNIS Į TAI, KAS ŠALIES ŽINIASKLAIDOJE DAŽNIAUSIAI LIEKA ŠEŠĖLYJE!
Naujienų paieška:    

Haid Parkas (Diskusijos)

KĄ ŠĮ KARTĄ DELEGUOS Į SEIMĄ PROFESINĖS SĄJUNGOS?
2011-09-13 09:12
1 2
suprantantis 2012-01-07 13:32
kas yra profsajungos?-nesuprantantiems aiskinu-yra darbininkai ir darbdaviai-ju tarpe yra bizunas t.y. profsajungos,kurios uz darbdaviu pinigus lupa darbininkus t.y. proto varguolius. viskas aisku?
Eilinis2 2011-12-28 12:07
Nieko niekingesnio nematau, kaip atstovaujamoji demokratija.
Klausimas apmąstimui 2011-12-19 07:39
V. Novosadas - <...PS centrų (LPSK, LDF, SOLIDARUMAS) administracija yra išskirstyta į grupeles ir įtakojama atskirų partinių klanų. Profesinių sąjungų centrų vadovai ir administracija neturi nieko bendro nei su PS idėjomis, nei su PS nariais, bei jų ginimų ir atstovavimų, kad jie nariais tiesiog prisidengia ir manipuliuoja savo asmeninių interesų naudai...>
Tai ką ir kur tokios asobos gali atstovauti?
Senas Vilkas 2011-12-18 11:16
Kapitalizmo sistema yra vartojimo ir vartojima palaikanti sistema, kur vyrauja tik prekiniai santykiai. Reikia suprasti, kad kapitalistine sistema, lauzo bent kokius socialinius santykius, kai viskas yra suprekinama, ka mes dabar ir matome. Kalbant paprasciau, kapitalistinei sistemoje pats zmogus yra preke, zmones patys save vertina, kaip rinkai pateikiama preke. Kiekvienas stengiasi save pateikti taip, kad kuo brangiau galetu save parduoti. Sistema i zmogu ziuri, kaip zmogiskosios isteklius ir zmones, ypac dabartinis jaunimas save pilnai skaito tokiu prekiniu istekliu dalimi. O tada jau nesvarbus maraliniai, padorumo, zmoniskumo dalykai, zmogus tampa kaip paklausa turinti preke. O istekliai skirti ivairiam perdirbimui, kad ir i prekes, kurie priklauso nuo zmogaus gebejimo.
Ar su to imanoma kovoti, ar reikia? o gal geriau nieko nedaryti, leisti dar daugiau viska suprekinti, kultura, politika, ekonomika, tas pacias zmogaus teises ir laisves, pagaliau pacia nacionaline simbolika. Ne veltui sakoma, kad viskas perkama ir viskas parduodama.
Bet kaip tada su tu istekliu laisve? Ar tai yra suderinama – NE. Nes kapitalizmo logika veda prie laisviu suvarzymo, galiausiai nuzudymo. O gal zmogus tapdamas preke, pats nuzudo savo laisve? Nes tiki, kad jis yra isteklis – preke.
Deja, mazai kas supranta, kad toks suvokimas veda tik prie krizes, tai pasaulinio masto krize, krize pagaliau tampa naturalia busena. Kapitalizmas siai dienai tiesiog prieina liepto gala, jis yra issemimo, issekimo busenoj. Reikalingi pokyciai, bet ju niekas nesirista daryti, nes tam dar reikalinga samoninga zmoniu veikla. O kol kas mes matome abejinguma, baime, neapsisprendima, kaip tautos lygmeniu, taip ir auksciausiose pasaulio politiniuose sluoksniuose. Is tikro, tai nemazai kas yra ivardinta, as turiu omenyje, ka ir kaip reiktu daryti, bet realiai niekas nieko nedaro. O neveiklumo pasekmes tokios, kad problemu kamuolys tik auga.
Kodel nedaroma, nes kapitalo laisve paverge istisas valstybes, socialinius sluoksnius, kurie butent nuo to kapitalo laisves priklauso.
---
AR SIE ASMENIS, PS GRYBAI TAI SUVOKIA – TIKRAI NE. TAI KA JIE SEIME VEIKS, KA ATSTOVAUS IR KOKIU POKYCIU IS JU GALIMA TIKETIS?
Cerniauskas i Seima 2011-12-15 18:26
Lietuvos Respublikos valstybės skola
Valstybės skola: 42.033.239.025 Lt
TAU, Lietuvos pilieti, tenkanti skolos dalis: 13.917 Lt
Kasmet sumoki palūkanų: 635 Lt
Cerniaus profsajuzai pajegus po sosdemu veliava subankrotinti LT . Cerniausko programa vaiku lygio, nes padauginus snapso nesigalvoja, o jei ir galvojasi tai nuo bankroto neisgelbes. Bet cerniauskas dar godus nesidalina finansavimu su BAku, pasidalintu neturetu pykto bako. Nemanau kad kanistras butu tuscias jame yra kredito unijos pinigu. Sunestu paciu pareigunu o jos perskolina Bakas profsajungos vardu.
Mes ir norim finansavimo 2011-12-15 18:18
pareigunai.lt tapo Lietuvos žiniasklaidos dalimi
2011-12-15
Jūsų pamėgtas interneto puslapis pareigunai.lt iš žinybinio portalo tapo visuomenės informavimo priemone. Nuo šiol, kartu su kitomis 339 visuomenės informavimo priemonėmis, registruotomis Kultūros ministerijoje, ji tapo Lietuvos žiniasklaidos dalimi.
Nuo 2002 m. veikianti svetainė yra viena informatyviausių pareigūnus dominančias temas ir klausimus aktualizuojanti priemonė. Remiantis pasaulinio svetainių Alexa reitingo analize pareigunai.lt yra antra pagal lankomumą tarp svetainių, informuojančių apie profesinių sąjungų veiklą Lietuvoje. Pareigunai.lt dvigubai ar net keturgubai lenkia vadinamų „didžiųjų“ Lietuvos profsąjungų, gaunančių šimtatūkstantinį finansavimą iš valstybės biudžeto, lankomumą. Pvz. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos lpsk.lt svetainės reitingas net tris kartus mažesnis.
Per mėnesį svetainę aplanko beveik 23 tūkst. lankytojų. Per dieną fiksuojama iki tūkstančio apsilankymų (apie 600-700 unikalių lankytojų).
Tinklapio lankomumo analizė leidžia daryti išvadas, kad nuolatinių skaitytojų turime Baltarusijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, JAV, Danijoje, Vokietijoje, Norvegijoje.
Bent kartą svetainėje buvo lankytojai iš 36 pasaulio šalių – net iš tokių egzotiškų, kaip Iranas, Nigerija, Sudanas.
Pareigunai.lt, kaip žiniasklaidos priemonės, registracija ir formalumų tvarkymas užėmė beveik pusmetį - reikėjo parengti įstatymų reikalavimus atitinkančius įstatus ir kitus dokumentus, juos tinkamai įregistruoti. Visa tai atliko NPPSS teisininkai, jokių papildomų išlaidų profesinė sąjunga neturėjo.
Svetainės virsmą žiniasklaidos priemone koordinavęs NPPSS pirmininkas Vytautas Bakas teigia kad įdėtas darbas nenueis veltui. NPPSS organizacijų narių atlikti nuomonės tyrimai parodė, kad vienas didžiausių NPPSS prioritetų turėtų būti informacijos pateikimas pareigūnų bendruomenei jiems svarbiais klausimais. Klausiamas, kas paskatino imtis įkurt žiniasklaidos priemonę, V. Bakas teigė, kad visų pirma pareigūnų – profesinės sąjungos narių poreikis gauti kokybiškesnę informaciją. Tačiau sprendimą paspartino kai kurių įstaigų vadovų vengimas teikti pareigūnams svarbią informaciją profesinei sąjungai. Nuo šiol tokiais atvejais informacijos gavimu rūpinsis ne profesinė sąjunga, o žiniasklaidos priemonė, kuriai informaciją pagal įstatymą privalu pateikti per 5 dienas.
Anot V. Bako, iš esmės su dauguma statutinių įstaigų vadovų susiklostė konstruktyvūs santykiai ir jie patys, kaip aiškėja, mielai skaito pareigūnai.lt pateikiamą informaciją.
Artimiausiu metu svetainės laukia permainos. Sieksime kad svetainė taptų patikimu informacijos šaltiniu pareigūnams, kuriame be informacijos apie profesinės sąjungos veiklą, būtų pateikiama įvairių kitų naujienų, kurios galėtų būti aktualios pareigūnams ir valstybės tarnautojams. Įstaigų vadovų politikų, visuomenės veikėjų, įvairių sričių ekspertų interviu. Taip pat pareigūnų blogai. Svarbu, kad svetainė būtų solidžiu, objektyviu informacijos šaltiniu. Sieksime kad svetainė būtų įdomi visų grandžių pareigūnams, būtų ta, kurią ryte mielai atsivers tiek įstaigos vadovas, tiek politikas, kurio veiklos sritis yra teisėsauga. Numatoma, kad pareigūnai kurie pageidaus rašyti straipsnius, galės gauti už tai honorarą, kaip už autorinį kūrinį.
Svetainės turiniu rūpinsis ne NPPSS bet specialiai tam įkurta viešoji įstaiga. Toks veiklos atskyrimas užtikrins svetainėje esančios informacijos kokybę ir redaktoriaus atsakomybę, padės mažinti kaštus, kuriuos patiria profesinės sąjungos, kaip paslaugos užsakovai. Nepaisant naujovių, svetainės pagrindiniu užsakovu ir vertintoju išliks į profesines sąjungas įstoję pareigūnai, skaitytojai.
Tikimasi, kad kitų metų pradžioje darbą pradės žurnalistinį išsilavinimą turintis svetainės redaktorius, kuris bus atsakingas už informacijos turinį ir svetainės plėtrą. Kitąmet tikimasi atnaujinti svetainės dizainą ir struktūrą.
Portalą www.pareigunai.lt valdo viešoji įstaiga „Profesinių sąjungų plėtros centras“, kurios steigėjais yra Vytautas Bakas, Vladimir Banel ir Tomas Vaitkunskas. Svetainės turiniu rūpinasi žurnalistės Sonata Baginskaitė-Puodė ir Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen, taip pat profesinių sąjungų vadovai bei nariai.
Gargonas 2011-11-30 15:44
"Rinkimai tai tik demokratijos imitacija"
Sveiki, kad rinkimai įvyktų pagal proporciją (partijų sąrašus) pakanka, kad rinkimuose dalyvautų 25% rinkėjų. Pagal vienmandatę (mažoritarinę) - pakanka, kad rinkimuose dalyvautų 40% rinkėjų. Jei į rinkimus neateitų toks rinkimų teisę turinčių rinkėjų skaičius, tai būtų krachas, rinkimai būtų laikomi neįvykę ir valdytojai būtų priversti kažką keisti.
Pabandysiu paaiškinti esmę.
Visame pasaulyje, daugelis piliečių mano, kad nebūtina dalyvauti rinkimuose. Ir tai teisinga, nes daugeliu atveju apsilankymas rinkimų procedūrose yra visiškai beprasmis reikalas. Kodėl? Nes nesvarbu, kas laimės, kairieji, ar dešinieji demokratai, Liberalų partija arba konservatoriai. Visais atvejais, rinkimų nugalėtojai gyvens pagal stambiojo verslo ir finansų nurodymus, nes jų rinkimus finansuoja būtent tas stambus verslas. Niekada seimo narių, prezidentų ir kitų išrinktų asmenų likimas nepriklausys nuo žmonių, rinkėjų, kurie balsavo, dalyvavo rinkimuose. Rinkėjams yra atimtos visos galimybės daryti įtaką jų sprendimams ar atleisti, atšaukti vieną ar kitą išrinktą politiką, valdytoją. Formaliai rinkėjai turi galimybę kreiptis į išrinktuosius, tačiau tai tik formalumas. Tiesą sakant, niekur šie galimi poveikio mechanizmai neveikia. Politologo požiūriu, tos demokratijos, kurios egzistuoja pasaulyje, tiksliau būtų galima vadinti oligarchinėmis. Būtent oligarchija yra labiausiai paplitusi pasaulyje sistema, nes reali valdžia priklauso nuo stambaus kapitalo, tiksliau nuo visuomenės elito ir šį elitą valdančių vidinių klanų.
Rinkimai tarnauja vienam tikslui - suvaidinti žmonėms demokratiją ir parodyti žmonėms, kad ir jie kažką sprendžia, pasirenka. Iš tiesų, sprendimai priimami tik pinigų ir valdomų klanų naudai.
Pavyzdžiui, gerai žinoma, kad tam tikrą pinigų sumą kaip rėmimą galime pervesti į partijos sąskaitą, kad prastumti atitinkamą įstatymą. Suprantama, tokia demokratija ir rinkimų imitacija, nesukelia žmonių entuziazmo, susidomėjimo ir pasitikėjimo rinkimais. Dalyvauti tokiuose rinkimuose - tai tais pats, kaip nueiti į teatrą, kur Jums parodo, kad jūsų karalius yra nuolankus jūsų tarnas. Į tokius rinkimus eina tas, kam dėl sielos ramumo reikalingos tokios iliuzijos ir tokia vaidyba. Kiti, suprantantys esmę, tiesiog ignoruoja rinkimus. Iš esmės, valdytojai gali pakeisti rinkėjų galinčių įtakoti rezultatus skaičių, kaip ir ginčytis dėl rinkimų rezultatų, tačiau iš esmės tai nieko nepakeičia. Tai tas pats, kas JAV atšauktų rinkimus į Kongresą ir Senatą. Tiesa, ten rinkėjai bus įžeisti, kad jiems buvo atimta teisė dalyvauti šou rinkimuose ir paremti tam tikrų partijų programas. O pas mus tai lydės visiškas abejingumas.
Rinkimai šiuolaikiniame pasaulyje - tai sukčiavimas ir nesvarbu, prie kokios dalies rinkėjų skaičiaus yra realizuojama ši apgaulė.
Jei parlamentarai tikrai norėtų įvesti demokratiją, tai yra gana lengva realizuojama.
Demokratija reiškia, kad žmonės turi visas tris galimybes:
• Kontroliuoti tuos kas valdžioje.
• Keisti ir skirti tuos, kurie yra valdžioje. Ir kad nepopuliarus politikas galėtų prarasti savo valdytojo postą.
• Įtakoti valdytojų sprendimus visais klausimais. Ir taip, kad sprendimai negalėtų būti priimti be gyventojų, tautos daugumos sutikimo.
Suprantama, kad visos tautos surinkti į vieną vietą pvz. centrinę aikštę yra neįmanoma. Bet egzistuoja elektroninės technologijos. Ir nieko nekainuoja įvairiais klausimais organizuoti kasdieninius referendumus panaudojant nesudėtingus IT priedus, nuotolinio balsavimo prietaisus. Be to, šie referendumai gali būti atliekami, kaip sprendžiant pasaulines problemas, taip ir eilinius klausimus. Taip pat nėra sudėtinga sukurti nušalinimo iš pareigų netinkamą politiką ar biurokratą procedūras, pakaktų, kad tam atsirastų tik iniciatyva. Vadinasi nesudėtinga padaryti, kad žmonės galėtų kontroliuoti pareigūnų ir politikų veiklą visais lygiais.
Bet, deja, politikai to nenori. Tai kam, tada žaisti demokratiją ir apsimesti, kad rinkimai yra demokratijos atrama? Kam tautai viešai kalbėti apie rožinius akinius ir versti tautą tuos akinius nešioti, deklaruojant, kad tauta demokratiškai valdo valstybę.
Ar ne sąžiningiau yra pripažinti, kad pasaulyje nėra demokratijos, o yra tik oligarchija, kuri valdo pasaulį, parodyti ir paaiškinti, kaip tai veikia. Tai būtų žymiai sąžiningiau nei kalbėti, koks turi būti rožinių akinių stiklas, kuriuos tauta privalo nešioti.
Senas Vilkas 2011-10-04 23:05
Karta mane paklausė, ko reikia, kad tapti politikų ir eiti į politiką, į ką aš atsakiau:
• Kad eiti į politika, valdžia, užduokite patys sau klausimą - ar jus turite galimybę skirti tam darbui 10-12 valandų per parą? Jei ne, tai neverta net pradėti.
• Sekantis dalykas, tam, kad eiti į politika, valdžia, visu pirma jus turite turėti veiksmų planą ir puikia, stiprių, išmintingų, profesionalių asmenų komandą, atstovaujančia visoms veiklos sritims, tačiau ji turi vienytis viena pagrindine idėja. Vadinasi visų pirma turi būti idėja, va nuo jos ir reikia pradėti.
• Toliau reikia ne tik puikia žinoti, ką ir kaip daryti atėjus, bet svarbiausiai, reikia žinoti, ką ir kaip kalbėti ir mokėti puikiai kalbėti. Ne veltui sakoma, kad į politika eina ne tie, kas žino, ką ir kaip reikia daryti, o tie, kas žino, ką ir kaip reikia kalbėti.
Bet jei rimtai, tai negalima eiti į valdžia į politiką, jei jus esate nepasiruošę ir nežinote, ką ir kaip jus darysite.
• Pirmiem žingsniam reikalingas visos komandos absoliutus komunikabilumas. Jei šioje srityje busite užsidarę, tai jus praktiškai nieko nepasieksite, neįsitvirtinsite, neišgyvensite.
• Jus turite turėti savo tvirtą fiksuotą poziciją, ir ją neturite bijoti reikšti.
Atminkite: politinė kova, kuri gali būti nešvari ir ciniškas, visada prasideda nuo idėjos, kuri yra kažkam artima.
• Kad eiti į politiką, valdžia, reikalingas lėšų šaltinis - pinigai. Kadangi didžioji politika - visada yra dideli pinigai. Jei neturite asmeninio naftos gręžinio, tai dar nebeda, pradžiai galima jungtis su kitom politinėm ir visuomeninėm jėgom, bet svarbiausiai, kad juos butu panašių idėjų, vertybių ir pažiūrų.
• Atsiminkite, kad profesionalus politikai yra sociologai ir politologai, todėl stiprinkite savo komanda būtent šios profesijos specialistais, šių sričių studentais. Dar teisės aktu kūrimui būtinai reikalingi juristai, teisininkai.
Reziumuojant trumpai:
Kad eiti į politika, valdžia, reikalinga idėją, kurios pagundų galima pritraukti komanda, o juos pagalba sukūrus veiksmų planą.
Komanda yra buldozeristai, bet, kad buldozeris važiotu, reikalingas kuras – piniginės lėšos.
Tik tada galima galvoti apie politiką, valdžia ir ryžtis eiti į politinę areną, kad išbandyti valdžios skonį ir pajusti kovos adrenaliną.
Ar siūlomi armenis tai gali jūsų labui ką nors nuveikti, ar turi tam atitinkamų savybių...???
Realybe profsajungieciams 2011-10-03 12:18
2014 metais mes 60 000 000 000 litų skolos aptarnauti turėsim. Niekas nieko nebeduos ir nebeskolins. Sodros skylė bus 14 000 000 000 . Pensininkai ir tų ašarų , kurias šiandien gauna - nebegaus. Pasiskaitykit finansines ataskaitas, pamatysit, kaip stoja eksportas, gamyba. Vidiniame sektoriuje prekyba svyruoja, vieną mėnesį didėja, kitą mažėja. Tai priklauso nuo sezoniškumo. Apie pajamas iš prekybos galima bus pakalbėti po brangiausio šildymo sezono, o dar Gazpromo grasinimai, kad lietuviams dujas dvigubai brangiau parduos , nei dabar.... Natūrinių ūkių pagalba vienetai išliks, bendrame plane - tai visiškas skurdas ir suirutė laukia. Per 20 metų visi nusipelniusieji ėsti iš lovio suėdė viską ir tą patį lovį sugriaužė.....
To Juzei 2011-09-30 15:02
Turi ir dar kaip turi...
Durnai bobelei tikrai atleistina nežinoti makro ekonomikos, tačiau tikri profesinės sąjungos bosai privalo...
Valstybė moka milijonus!!! profesinėms sąjungoms, darbdaviams šimtus (107,3 mil.) kad jos dalyvautų trišalėje partnerystėje ir nemaišytų jiems.
Jei žinotų, kad tos durnos bobikės ir tie durni senukai nieko neišmano tai ir nemokėtų už dalyvavimą.
Dabar apie atstovavime seime - jei jie nemoka ir neišmano makro ekonomikos skolinimosi tai ir naudos iš jų Seime Jums nebus. Na o jie patys pailsės ir taps žymesni....
Juzė 2011-09-29 10:21
Aš, žinoma, durna bobelė ir niekaip nesuprantu prie ko čia tas "SKATLIUKAS SUKASI" , valstybės ir mūsų skola tarptautiniam kapitalui ir Černiausko, Džiauto, Osipavičiūtės, Puskepalio "valstybės gelbėjimo operacijos" būsimame Seime?
O gal mus nori išgelbėti tas raguotasis, pasislėpęs už to "Skaitliuko"? Gal jis jau sugeba pragręžti skylę stale iš kurios pasipila vyno čiurkšlė?
sKAITLIUKAS SUKASI 2011-09-25 11:55
Lietuvos Respublikos valstybės skola
Valstybės skola: 40.763.463.722 Lt
TAU, Lietuvos pilieti, tenkanti skolos dalis: 12.695 Lt
Kasmet sumoki palūkanų: 597
ISGELBES JUS A.CERNIAUSKAS V.BAKAS S.DZIAUTAS JUOKDARIU PROFSAJUNGA SU SAVO GELBETOJAIS TIK GELBETIS TEKS KIEKVIEENAM ATSKIRAI.
Stagnacija 2011-09-22 13:41
Na tai kad lyderis LPSK A.Cerniauskas skuba i Seima ten jis sutvarkys savo reikalus, kvailino cia jus, o is Seimo dar labiau kvailins, visi liekate prie suskilusios geldos, Seimas visu jusu nesutalpins.....
Man 2011-09-22 12:49
durnelei, kaip tai Juzei, atrodo, kad mums reikia jaunų žmonių, jaunų protų ir patriotų, kitaip nieko nebus. Mes visi (sutikite) merdime...Žiauri kova su darbdavių valia (neindeksuoti atlyginimų ir t.t. ir panašiai) pralaimima, nes nebėra jėgų su jais kovoto. Reikia visos liaudies valios, reikia taip suvienyti žmones, kaip jie patys susivienija sirgti už krepšinį...Vat čia tai aš suprantu. Lietuva, Lietuva, Lietuva. Bet, gaila, už krepšininkus mes mokame pasirgti, o už save pakovoti - ne...Kaip pažadinti žmones? Gal kas žino?
to Jokio skirtumo 2011-09-21 14:09
Už Artura geriau nerasi. Geri profsąjungiečiai neis. Ėjo Tamašauskas. Galėtų Arturą pakeist dar Matuizienė. O gal Rauka, Gruzdienė, Soščekienė?
Jokio skirtumo kas bus Seime 2011-09-21 14:00
Valstybes politikos nieks nekeis, nebent revoliucija o tam reikalingos idejios ir lyderiai, o profsajungos ju neturi, yra zmones suimnteresuoti tik savo gerove, idejiniu nera. Tai tik iliuzija per uztamsintus langus, kur galima kabinti nerastingai tautai makaronus, idomu kada spektakliai prasides vaidinimas su transprantais pagrindinis aktorius Arturelis Cerniausku visgi nors paskutini karta su mikrofonu pastoves, reikia parodyti gatves saukli, nes paskui is Seimo tamsintu langu nematys kaip ir Sysas. Na nebent profsajunga butu partija, bet visiems pinigu neuzteks.Kas i Arturo vieta LPSK pretenduos visgi geriau negu nieko...
J. Steponas 2011-09-21 12:01
Mielas Juze, supratau, kad mano inicialai čia buvo paminėti ironiško žaidimo kontekste. O aš atsakysiu kiek rimtesniu tonu: net jeigu tokia galimybė reali, nenorėčiau eiti į Seimą jau ir dėl to, kad Seimo nariai tampa viešais asmenis. Ir jei turi kokių nors griekelių, na, kad ir meilės reikaluose ( šiuo atžvilgiu aš irgi nesu šventas) - purvasklaida netrukus "peršviestų"...
Juzė 2011-09-21 10:22
Diskutuodama tema
„KĄ ŠĮ KARTĄ DELEGUOS Į SEIMĄ PROFESINĖS SĄJUNGOS?“ paklausčiau:
Kieno ir kiek pastaruosiuose rinkimuose buvo finansuojamos dvi daugiausia balsų Seime surinkusios partijos?
Ar galima tas partijas pavadinti „dešiniosios“ ar „kairiosios“ ideologijos partijomis?
Kokį vaidmenį balsuojant Seime šiose partijose vaidina svertas „partinė drausmė“ ?
O toliau, man, kaip prastai bobelei, kyla dar daugiau durnų klausimų:
Ar galime tas grupeles žmonių Seime, švelniai vadinamų „interesų grupėmis“ o man labai panašių į marionečių teatro aktorius, vadinanti partijomis?
Tai ar turi kokios nors politinės ar lytinės reikšmės mums „runkeliams“ , jeigu vienas ar du „nuo profsąjungų“ įsitrins į Seimą?
O tada ar svarbu „runkeliams“ kas – Sysas ar Černiauskas, Bakas ar Kavaliauskaitė, Puskepalis ar Čekuolis.... įsitrins į Seimą?
Iš čia, kokios reikšmės profsąjungoms turi diskusija – pateks Černiauskas į LSDP rinikiminio sąrašo dešimtuką ar nepateks?
O gal geriau tada kelti į Seimą „visai nepriklausomą“ kandidatūrą , pvz. J. Steponą?
Kyla ir daugiau durnų klausimų, bet jie ne spaudai, o mūsų bobelių pasisėdėjimams.
Ane?
Tik Seimas pades isvenkti bank 2011-09-20 18:31
Nauji įspėjimai Lietuvai — per didelės skolos nutemps šalį į bankrotą
Nors valdžia giriasi suvaldžiusi krizę, pasaulyje Lietuvos vardas dar minimas tarp valstybių, kurioms gresia nemokumas. Kitaip tariant, bankrotas. Mat skolos ir toliau didėja.
Paprastų žmonių skolos gali Lietuvą nutempti į bankrotą.
ELTA/V.Kopūsto nuotr.
JAV ekonomistė Carmen Reinhart interviu „Lietuvos rytui“ ragino mūsų šalies valdžią susirūpinti ne tik valstybės, bet ir privataus sektoriaus skola.
„Istorijoje yra buvę atvejų, kai šalys buvo priverstos skelbti bankrotą turėdamos netgi mažesnes užsienio skolas nei dabar Lietuva. Lietuviai jokiu būdu neturėtų galvoti, kad pažeidžiamiausias periodas jau baigėsi, nes taip tikrai nėra“, – sakė Tarptautinės ekonomikos centro Merilando universitete vadovė C.Reinhart.
Lietuvos valstybės skola 2009 metų pabaigoje buvo 27,1 mlrd. litų, arba 29,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Prognozuojama, kad iki 2012 m. skola išaugs iki 42 proc.
Šie skaičiai neatrodo labai gąsdinantys, tačiau tol, kol nepažvelgi į kitus skaičius – Lietuvos biudžeto deficitas pernai padidėjo iki 9,1 proc. BVP.
Europos Komisija praėjusį rudenį prognozavo, kad ir 2011 metais deficitas sieks 9,7 proc.
Žinoma, finansų ministrė Ingrida Šimonytė pabrėžia puikiai suvokianti, kad šiuo metu svarbiausias uždavinys – stabilizuoti skolą ir mažinti biudžeto deficitą.
Tačiau C.Reinhart sako, kad neužtenka galvoti vien apie viešojo sektoriaus skolą.
Būtina pažvelgti ir į privataus sektoriaus paskolas, kurios per ekonomikos augimo metus pasiekė neįtikėtiną lygį.
Lietuva vis dar gretinama su valstybėmis, kurioms gresia nemokumas. Tai – Pakistanas, Argentina, Dominikos Respublika ir sunkiai besikapanojančios Europos valstybės: Latvija, Graikija, Islandija, Ukraina.
„Per krizę privačios skolos labai greitai gali virsti valstybės našta“, – įsitikinusi 53 metų ekonomistė.
Kad ir kaip grėsmingai tai skambėtų, valstybės bankrotas nėra neįtikėtinas ir išskirtinis reiškinys.
Pasak C.Reinhart, tai nutinka kiekvienu istorijos tarpsniu. Tai įvyko 2002 m. Argentinoje.
Tarp 1500 ir 1800 metų Prancūzija bankrutavo aštuonis kartus, o XIX amžiuje Ispanija bankrutavo septynis kartus.
C.Reinhart mano, kad valstybės dažnai nepasimoko iš praeities klaidų ir labai staigiai gali tapti nemokios.
Per šią krizę nėra nieko neįmanoma
tik reik tikieti kad Seime geriau matyti vargsus profsajungiecius stovincius su plakatais ir saukianciais darbo ir padoriu atlyginimu. Saunuolis Arturai kad eini i Seima del saves.
pilietis 2011-09-20 17:50
baikite mulkinti zmones, ir trinti komentarus....geda geltonuju profsajungu atstovams
Skaitliukas ijungtas 2011-09-20 17:31
Lietuvos Respublikos valstybės skola
Valstybės skola: 40.688.963.495 Lt
TAU, Lietuvos pilieti, tenkanti skolos dalis: 12.672 Lt
Kasmet sumoki palūkanų: 597 Lt
www.2g.lt
Tad bega geltonuju profsajuzu lyderis is profsajuzu i Seima, laivas skesta o tie kareiviai jie niekam nereikalingi, nelauks kol paskutiniai isbegios is sajungos, Cerniauskas pragmatiskas pagal socdemu sarasa praeis, o likes taip sakomas profsajuzu turtas irgi turetu buti padalintas tik ne tarp nariu. Tad jusu ten pasukojimai gatveje jau nieko nevaidins , spektaklis pagal tvarkarasti kaip visada, o paskui ji Dziautas jam sunkiau ne partijoje su kaimo ugniagesiais sutars uz degtine, Bakas remsiis pareigunais gal pavyks, tad profsajuzu nariai skaitliukas tiksi, tik ne jusu naudai. Visada reikia kazkom naudotis kad galetum siekti tikslo sau, o tikslas ne uz kalnu kita rudeni....
vieta saraše 2011-09-20 08:51
Nereik nė abejot, kad Artūras bus socdemų dešimtuke.
Juzė 2011-09-19 22:50
Vyrai, kol jūs čia vienas kitą giriat ir stumiat, Kęstutis Kaune ne tik sukūrė partiją, bet jau ir priešrinkiminę kampaniją pradėjo. O jūs sau
pliurpkit ir toliau ir glauskitės po kokios nors partijos ( klano)sparneliu
Gandas 2011-09-19 18:56
Ar tiesa, kad šiandien vyko susitikimas su aukščiausiais socdemų vadais ? Inf0 - TYLA (ir kam valdybai viską žinoti, svarbu būsima vieta sąraše)
fff 2011-09-19 17:11
Dėl Černiausko jokių abejonių nėra į seima jis eis. Tai yra pareiškęs. Į konfederaciją ir šakas jsu nusispjovė, mažai dirba, daugiau kelionėse į užsienį, daug nepanaudotų atostogų. Tai Azerbaidžanas, Berlynas. Iki seimo turi dar laiko sutvarkyti ir šeimos reikalus. Karjera garantuota. Bus gera pamaina Sysui, tas jau išsikvėpė.
visiems 2011-09-17 16:50
Apie koki nario mokesti cia Jus vsi kalbate.i centra sumokate kapeikas,o
pirminese organizacijose pasilieka visas surinktas nario mokestis.Tai ir pagalvokite,ka su juo daryti,kaip paskirstyti.Kiek yra zinoma gale metu nario mokestis yra pasidalinamas,ar dar kur nors,bet tik nepagalvojama,kad gal reiketu pasilyti isvykoms i mitingus.Tai stai kur problema.O,kaltinti centru vadus cia maziausiai reikia.Taip yra ir tokiu kur svaisto pinigelius,bet tai tegul nariai,tarybos,kordinaciniai,bei kiti valdantieji taip vadinami centrai.
Nijolei 2011-09-17 14:48
Tai va, visi tik ir svaičiojame apie asmenybes, ką jos nuveikė. Ir pati įsitikinote, kad vienas lauke ne kartys. O per 20 metų, profesinių sąjungų vadai save susireikšmino, susidievino, eilinius atstūmė, atsisakė jų pagalbos akcijose , susirenka jų aukojamą nario mokestį panaudoja atlyginimams, o kai reikia suorganizuoti masinius renginius, užpirkti autobusus eiliniams nariams nuvykti į renginius, apmokėti išlaidas, nes darbdaviai tokių akcijų nefinansuoja, - žiūrėk tam pinigėlių ir pagailima skirti. Arba jau darosi tokie konservatyvūs, kad gink dieve, geriau važiuos pustuščiame autobuse, bet iš kitos profesinės sąjungos nė vieno nepriims. Štai kur bėda!!! Visi tik ir nori įteigti, kad įstatymą galės prastumti rik išrinktieji. O ar mes kada nors paprotestavome, kai buvo liberalizuojamas DK, kai mažino atlyginimus ir t.t. Va ir dabar Donatėlis išleido įsakymą kur sudarė darbo grupę naujam NS. O ten visi iš konfederacijos, Solidarumo Darbo federacijos. O kur kitos profesinės sąjungos, kodėl jos nekelia balso, neužprotestuoja tokių ministro įsakymų?Tai gal ir tų profsąjungų vadams viskas gerai. Ką mano Dambrauskas, Juknis, Bakas, Bružas, Kavaliaskaitė ir kiti ir jų vadovaujamų profesinių sąjungų nariai? Reikia masinių renginių, protesto akcijų, bet tikrų, galingų, masinių ir ne dėl akių ar reitingų, o dėl galutinio rezultato. Na o JS teisus, tegul tie kurie baigia sukompromituoti profesines sąjungas, teeina į Seimą. Nuo to profesinės sąjungos manau nenukentės. Atsinaujins vadovybė, gal tada ir reikalai pajudės dirbančiųjų naudai.
to JS-ui 2011-09-16 17:43
jo, jo ..gabūs..Osipavičiūtė, Lebedevas, gerai nuotaiką pakėlėte
JS-Nijolei 2011-09-16 13:56
Atsakydamas Nijolei priminsiu, kad iš tikrųjų yra geras profsąjungininko, veikiančio Seime, pavyzdys. Tai pirmasis LPSK pirmininkas, kartu ir (tuo pat metu buvęs) Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas.
Kad ir ant dviejų kėdžių sėdėdamas šis LPSS, paskui LPSK vadovas (ir "nepartinis" socdemas) Algirdas Sysas prastumiant gana pažangų tam laikui Darbo kodeksą tikrai daug nuveikė. Kai kurios moteys profsąjunginkės tada sakė, kad vien už tai A.Sysui dera pastatyt paminklą.
Tai būtų tik tiek ryškesnių atvejų.
Na, dar nekalbant apie krikščioniškosios LDF vadą konservatorių K. Kuzminską, Rolando Pakso į Seimą įstatytą legendinę Aldoną Balsienę.
Nors ir neturiu visų duomenų, kiek pastarieji nusipelnė profsąjungoms palaikydami ryšį su politika, bet neabejotinai jų dėka dvi "nesovietinės" profsąjungos iš V.Landsbergio ir A.Balsienės tada dievinamo premjero G.Vagnoriaus gavo tarybinių profsąjungų kultūros rūmus Tauro kalne (beje, juos jau pardavė, o pinigus, kiek girdėti, baigia "prakalti").
Politikoje dalyvaujančių profsąjungų veikėjų kontekste dar paminėtinas ilgokai buvęs Lietuvos profesinių sąjungų centro pirmininku socdemas Juozas Olekas. Deja, po to, kai jis atliko socdemų misiją ir "suženijo" šį centrą su A.Syso LPSS, - ginančio profsąjungų interesus jo bent man neteko girdėti.
Na, o dėl to delegavimo į Seimą apskritai susidaro nuomonė, kad iš jo nieko gera. Tapęs Seimo nariu buvęs "darbuotojų atstovas" paklysta politinės demagogijos liūne, jo akis ir socialinių problemų supratimą, jo socialinį matymą užlieja Seimo nario privilegijų ir karjeros pagundų taukai. Net ir gerus norus suparalyžiuoja Seimo frakcijose (partijose) galiojanti drausmė...
Atsimenu, kaip "Solidarumas" keiksnojo tokį labai labai žymų elektriką ir atgimimo veikėją Petrą Šakalinį, vėliau tapusį Seimo nariu.
Profsąjungų akimis nesinori net žiūrėti į buvusį Darbininkų sąjungos ( "Solidarumo") įkūrėją "buldozerininką" K.Uoką (beje, kurį laiką - atskirai nuo A.Balsienės - jis dar valdė Alytaus Darbininkų sąjungą).
Ponia Dovydėnienė-Žakaitienė - buvusi A.Syso susivienijimo Kooperacijos ps šakos vadovė, vėliau Seimo narė, tapusi G.Kirkilo ministre, sukonfliktavo su švietimo profsąjunga ir bankrutavo kaip politikė.
LŠDPS dar buvo tokia smarki žemaitė profsąjungininkė iš Raseinių - O.Babonienė. Per profsąjungas pateko į Seimą ir ... sako, kad jokios naudos profsąjungoms iš jos nebuvo.
Tad ką daryti?
Nors A.Kvedaravičius LPSK vardu kategoriškai suniekino (ir atsiribojo) nuo "Sandraugos" lyderio Kęstučio Juknio bandymų ant profsąjungų partijos žirgo įjoti į Seimą, - ko gero, tai gali būti vienintelė galimybė Seime turėti nuo buržuazinių konservatorių, buržuazinių socdemų neiklausomą darbuotojams ("runkeliams") nuoseklai tarnaujančią partiją.
Žinoma, jeigu tai nebūtų tik vieno Juknio, o bendra, - visų ps kontroliuojama institucija...
Vis dėlto nepaisydamas šių abejonių, tebemanau, kad tokius talentingus profsąjungininkus, potencialius politikus kaip Černiauskas, Lebedevas, Osipavičiūtė būtų naudinga išsiųsti į Seimą. Tauta džiaugtųsi, o mes nesigailėtume... Ane?
nijolė (nijoleslidziauskiene@gmail.com)2011-09-16 11:40
Tikrai ne apie šiltą vietą L R Seime aš norėjau diskutuoti. Priešingai. Apie labai sunkų įstatymų leidybos darbą. Man kelia susirūpinimą, kad per 20 nepriklausomybės metų yra sunaikintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos apie tvirtą šeimos pagrindą,kad nustojo veikti Šeimos Kodeksai. Dingo artimųjų solidarumas, kai artimieji rūpinosi vieni kitais,o profesinių sąjungų bendruomenė rūpinosi ne tik savo nariais,bet ir jų šeimomis. Nuo nepriklausomybės pradžios iki Lietuvos įstojimo į elitinį ES, NATO valstybių klubą aš,kaip išrinkta profesinės sąjungos pirmininkė, aktyviai gyniau šias nuostatas priimant mažo miestelio vietos savivaldos sprendimus. Tačiau pati patyriau,kad socialinė sistema pradėjo veikti prieš Žmogų, kad iš viešo gyvenimo yra šalinami tie, kurie gina šeimos vertybes, kurie gina L R įstatymais įtvirtintas nuostatas, kad turėtume darbą ir gerą apmokėjimą, o senatvėje gautume padorias pensijas ir gydymą.
Profesinės sąjungos turi labai aktyviai dalyvauti įstatymų leidyboje ir turėti savo atstovus L R Seime. Reikėtų kurti L R įstatymus, analizuojant rajonų, mažų miestelių ar net mažų įstaigų profesinių sąjungų problemas, atsižvelgiant į jų pateiktas rekomendacijas, nes tik jie geriausiai žino savo narių ir jų šeimų socialines ir darbo problemas.
Manau, kad praėjus 20 metų turėtume įvertinti mūsų buvusių profesinių sąjungų lyderių dirbusių L R Seime, parengtus ir priimtus įstatymus socialinėje srityje pagal kuriuos mes iki šiol dirbame ir gyvename.
Pagarbiai,
Nijolė
1 2
Vardas: El. paštas:
atgal


AutomobiliuDALYS24.lt

Sprendimas: PromoLink